SUVIENYTI LEDINIŲ MAUDYNIŲ

Prieš keletą metų Kupiškyje susibūrę ledinių maudynių entuziastai yra geras bendruomeniškumo pavyzdys.

Nėra savaitgalio, kad jie nenertų į šaltą Pyragių ežerą.

Ledinių Kupiškio ruonių maudynės tęsiasi ir žiemai pasibaigus, beveik ištisus metus.

Šiandien bendruomenė vienija apie 25 narius, o kai prisijungia nenuolatiniai ruoniai, susidaro ir visas pusšimtis žmonių.

Jurga BANIONIENĖ

Nuo kelių žmonių – iki skaitlingos bendruomenės

Ledinių maudynių tradiciją Kupiškyje 2019 metais pradėjo kupiškėnas Marius Nareckas. Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė pakvietė jį išsimaudyti žiemą Žaliųjų ežerų eketėje.

„Pagalvojau, kad imsiu ir nuvyksiu, nes mintis tai išbandyti seniai kirbėjo, ne vienus metus internetu stebėjau, sekiau eketėje besimaudančius žmones Vilniuje. Išsimaudžiau. „YouTube“ kanale paskelbtą videomedžiagą apie ledines maudynes pamatė kupiškėnai.

Aidas Kytra pasiūlė tą patį padaryti ir Kupiškyje, gal kas susirinks. Svarstėme, kur, ar prie Kupiškio marių, ar prie Pyragių. Nutarėme, kad prie ežero jaukiau, mažesnis telkinys, vėjo mažiau, patogi susibūrimo vieta.

Taip su Aidu dviese ir pradėjome, išsipjovėme eketę, aš ėmiau filmuoti, skleisti žinią apie maudynes eketėje per socialinius tinklus.

Pradėjo jungtis žmonės, kolegos, draugai ir šiandien turime bendruomenę, kurios nariai nuolat maudosi. Iš tiesų, ir daugiau žmonių Kupiškyje maudydavosi žiemą, o mus visus sujungė maudynių viešinimas per socialinius tinklus, per „Facebook“.

Čia pradėjome skelbti, kada renkamės, nusistatėme konkretų laiką, savaitgaliais, nuo 10 valandos“, – pasakojo M. Nareckas.

Šiuo metu yra apie 25 ledinių maudynių entuziastus, kurie ne tik kiekvieną savaitgalį, bet ir šventinėmis dienomis atskuba prie Pyragių ežero. Anot Mariaus, tai nuolatiniai ruoniai.

„Buvo toks atvejis, kai kaimynai anykštėnai pamatė mūsų maudynes ir nutarė padovanoti rankšluosčius, klausė, kiek mūsų yra.

Tada ir suskaičiavau, kad turime apie 25 žmones, kurie reguliariai ateina maudytis. Bet jei pridėtume tuos, kurie kartais prisijungia, per šventes iš sostinės, kitų miestų atskubėję pas tėvus, tai būtų beveik 50. Kai nutarėme pabandyti ledines maudynes Kupiškyje, negalvojau, kad taip išsiplėsime.

Viską dariau nuoširdžiai. Mums tuo metu svarbiau buvo susitikimas, žinių skleidimas, emocijos, žiemą, kai niūru, šalta, nėra kuo užsiimti, patys susigalvojome tokią pramogą.

Dabar laukiame kiekvieno savaitgalio, kad galėtume pabendrauti, išsimaudyti, energijos pasisemti, tai jau – tarsi gyvenimo būdas“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors oficialiai ledinių maudynių sezoną ruoniai atidaro gruodžio 1 dieną, bet maudynės nenutrūksta ištisus metus. Maudosi ir pavasarį, ir vasarą, ir atėjus rudeniui.

Šaltas vanduo – kaip stiprybės eliksyras

Pasak M. Narecko, maudynės šaltame vandenyje populiarėja visoje Lietuvoje. Tikriausiai dėl tos priežasties, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, propaguoja sveiką gyvenseną, atranda tai, kas ir seniau žinota. Juk prausimasis šaltu vandeniu buvo įprastas dalykas mūsų senoliams, nes jie kitokių sąlygų ir neturėjo.

„Gal kažkam tai mados reikalas, bet kas pabando, tikrai žino, kad po maudynių pagerėja savijauta. Dabar net mokykloje kalbama apie ledinių maudynių teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, gauname užklausų, kaip pradėjome maudytis, ar nesusergame ir pan.

Galiu patvirtinti, kad nebūna peršalimo ligų. Sloga, gerklės skausmas mums nežinomi. Šaltas vanduo atpalaiduoja raumenis po sunkios darbo dienos, po sporto. Panirus į jį atsigauna organizmas, tai veikia tarsi eliksyras“, – pabrėžė pašnekovas.

Ledines maudynes Kupiškyje pamėgo įvairaus amžiaus žmonės. Į ledinį Pyragių vandenį brenda ir maži, vos 4–5 metų vaikai, ir tie, kuriems per 60 metų, besimaudančių amžiaus vidurkis apie 35 metus.

Pagal lytis ledinių maudynių entuziastų bendruomenėje šiuo metu daugiau moterų negu vyrų.

Anot Mariaus, kupiškėnai dažnai sulaukia dėmesio iš bendraminčių, nes stengiasi apie save skleisti žinią. Kupiškio miesto vardas dažnai girdimas. Dėmesį atkreipia profesionalios paties Mariaus darytos fotografijos, filmuota medžiaga. Puslapį „Eketė Kupiškyje“ „Facebook“ seka beveik tūkstantis žmonių, ruonių iš visos Lietuvos.

Tradicijos – jau formuojasi

Ledinių maudynių entuziastai turi ir savų tradicijų, mini valstybines šventes, iškelia prie eketės šalies vėliavą, plevėsuoja ir jų pačių vėliava.

Sandrius Strumskys stebina visus savo kulinariniais sugebėjimais, kepa dešreles, troškina kopūstus, verda neapsakomo skonio sriubas.

Ledinių maudynių entuziastai važiuoja ir į kituose miestuose rengiamas ruonių šventes. Ne kartą buvo sveikuolių maudynėse Baltijos jūroje Palangoje. Kaimynų uteniškių kvietimu dalyvavo Užgavėnių šventėje, taip pat Trakuose vykstančiose 25 metrų plaukimo ledinėje eketėje varžybose.

Pasak Mariaus, vadinamųjų ruonių bendruomenė Lietuvoje gausi. Palangoje jis maudėsi su daugiau nei 1 tūkst. bendraminčių.

„Labai smagu jų tiek sutikti vienoje vietoje, ypatingas jausmas. Tai kartosime dar ne kartą, atstumas iki Palangos gal ir nemažas, bet su gera kompanija nulėkti vienas juokas“, – šypsojosi ledinių maudynių pradininkas Kupiškyje.

Jau kirba idėja suorganizuoti didesnę ruonių šventę ir Kupiškyje, pasikviesti bendraminčių iš kitų šalies miestų. Utena turi ruonių tradicinę šventę, Radviliškis – didelį Vasario 16-osios renginį, Palangoje vyksta „Palangos stinta“. Kupiškiui irgi reikėtų neatsilikti.

Energijos pliūpsnis – visai dienai

Pakalbinta ledinių Kupiškio ruonių bendruomenės narė, kūno kultūros mokytoja Eglė Mikėnienė, sakė, kad pirmą kartą ledines maudynes išbandė prieš daug metų Palangoje. Aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti Eglė kartą tiesiog sugalvojo vėl nusimaudyti eketėje.

„Vieną kitą sykį atbėgau prie Pyragių ežero, išsikirtau eketę. Taip sutapo, kad ir Marius maudydavosi, susitikome, jis paklausė, ar nenorėčiau prisijungti. Tuo metu buvome trys, Marius, Sandrius ir aš“, – prisiminė E. Mikėnienė.

Beje, ji maudosi ne tik savaitgaliais kartu su bendraminčiais, bet ir darbo dienomis.

„Mes su Sandriumi labai kviečiame visą Kupiškio bendruomenę prisijungti prie mūsų nuo pusės septynių ryte. Ilgai neužsibūname, maždaug pusvalandį, kad suspėtume į darbus. Renkamės bet kokiu oru, ar lyja, ar sninga, ar vėjas. Gauname energijos visai dienai. Po maudynių būni labai žvalus. Jei dar netingi pasimankštinti, tai dar geriau“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasak Eglės, lediniai Kupiškio ruoniai – labai smagūs žmonės. Ne tik maudosi, bet ir pamini valstybines šventes, susigalvoja ir kitokių švenčių.

„Smagios naktinės maudynės vyksta sausio 19 dieną, kai būna stebuklingas vanduo, esame ne kartą maudęsi Pyragių ežere, bet nuvažiuojame ir pas Ramūną Mališauską, ten būna paruošta ypatinga arbata, esame ir gaudynių žaidę, kad sušiltume, puikiai praleidžiame laiką. Per šventes ir dešreles kepame, ir vėliavas keliame.

Sandrius pasirūpino, kad turėtume marškinėlius su užrašu „Lediniai Kupiškio ruoniai“. Taip pat pradėjome kartu švęsti gimtadienius, jubiliatui padainuojame „Ilgiausių metų“ ir nuo kėdės – į ežerą“, – pasakojo Eglė.

Anot jos, reikia džiaugtis, kad atsirado entuziastas Marius, kuris ir subūrė visus šiuos žmones. Bendruomenės nariai vienas kitą užkrečia ir kitokia veikla, tarp maudynių entuziastų yra daug važinėjančių dviračiais. Nemažai narių turi ir dviratininkų bendruomenė.

„Marius nusipirko motociklą, jau trys juos turi, kiti irgi nori, juokaujame, kad jo tempais nebespėjame. Mums visiems drauge tikrai smagu. Žmonės – visiškai skirtingų ir profesijų, ir amžiaus. Ne tik kupiškėnai, yra kelios moterys, kurios atvažiuoja iš Panevėžio rajono. Gera sutikti bendraminčius, smagiai pasijuokiame, pasikalbame“, – tvirtino E. Mikėnienė.

Nauda – ne tik fizinė, bet ir dvasinė

Laura Navalinskienė pasakojo, kad pradėjusi aktyviai sportuoti nutarė išsimaudyti ir lediniame vandenyje.

„Kūnas pastiprėjo, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi. Pamačiau socialiniuose tinkluose, kad yra tokia bendruomenė, kur žmonės maudosi, ir nutariau prisijungti. Pati pradžia buvo prieš dvejus metus. Pirmą kartą buvo daug baimės, nerimo, ar man pavyks, kaip kūnas sureaguos. Bet sulaukiau daug padrąsinimo, paskatinimo iš kitų, ta visa aura, atmosfera labai padėjo. Žinoma, tą sykį tik įlipau į vandenį ir išlipau, bet pajutau, kad man patiko. Įsitraukiau į bendruomenės veiklą“, – prisiminė Laura.

Pašnekovė prie Pyragių ežero skuba kiekvieną savaitgalį, priprato ir be maudynių nebegali būti. Laurai maudynės – gera nuotaika ir ypatinga būsena. „Tai euforija, gauni energijos pliūpsnį, šis pojūtis mane tiesiog pakylėja“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė akcentavo, kad nors daug kalbama apie maudynių šaltame vandenyje naudą fizinei sveikatai, bet tai labai svarbu ir psichinei. Pajuto, kad po maudynių pasisemia geros nuotaikos, optimizmo, į gyvenimą žvelgia šviesiomis spalvomis.

„Rašoma, kad maudynės padeda išsigydyti ir depresiją. Bet jei maudysiesi eketėje, ja tikrai nesusirgsi. Po savaitės darbų nueinu, nusiraminu, atsipalaiduoju, susilieju su gamta, galiu stebėti visus jos virsmus, pokyčius, juk maudomės visais metų laikais, pojūčiai kaskart vis kitokie. Susidraugavau su šalčiu, jis nebėra toks baisus. Pas mus bendruomenėje tvyro didelė bendrystė ir ypatinga atmosfera.

Žmonės pozityvūs, mes nekalbame apie problemas, o tik nusimaudome ir gerai praleidžiame laiką. Pasisemiu daug gerų emocijų ne tik iš pačių maudynių, bet ir iš žmonių, visi jie kažkuo unikalūs. Norėtųsi, kad dar daugiau narių prisijungtų prie mūsų bendruomenės ir ji augtų“, – kalbėjo L. Navalinskienė.

Eketė – tarsi psichologas

Stasys Vitkūnas ledinių Kupiškio ruonių bendruomenėje – dvi žiemos. Ją atrado gana atsitiktinai, pamatęs besimaudančius žmones. Nutarė prisijungti, nors anksčiau maudynių eketėje nebuvo bandęs. Stasiui džiugu, kad jo, vyresnio amžiaus, jaunimas neatstūmė, atvirkščiai, labai draugiškai priėmė.

„Man svarbiausia kolektyvas. Pats dirbu vienas, todėl džiugu, kad esu tokiame bendraminčių būryje, po dvi valandas kas savaitę galiu pabendrauti. Maudynės – irgi savotiškas išėjimas iš komforto zonos, peršalimo ligos nepuola.

Šią žiemą neturėjau nei slogos, nei gerklės skausmo. Užpraeitą buvau susirgęs, bet ne todėl, kad sušalau, pasigavau kažkokį virusą“, – sakė pašnekovas.

Jolantai Augustinienei prieš prisijungiant prie ledinių Kupiškio ruonių buvo tekę maudytis eketėje. Moteris dažnai susidurdavo su aplinkinių žmonių požiūriu, kad tai baisu, šalta ir pan.

„Bet jei nepabandysi, nežinosi, koks tai jausmas. Man pačiai iki tol Egipte būdavo šaltas vanduo, negalėjau įlįsti, net jei temperatūra 25 laipsniai. Pažįstami stebėjosi, kaip galėjau lipti į eketę, bet aš manau, kad viskas yra galvoje. Dabar be to nebeįsivaizduoju savo gyvenimo“, – teigė Jolanta.

Pašnekovei ledinės maudynės padėjo išsigydyti skaudžias gyvenimo žaizdas, eketę ji vadina savo psichologu. Moters siekis buvo ne grūdintis, bet atsigauti dvasiškai, ir tai labai padėjo.

Jolanta akcentavo ir bendruomeniškumo naudą. Vienas irgi galėtum maudytis, bet su bendraminčiais – kas kita. Anot jos, maudytis šaltame vandenyje gali kiekvienas žmogus. Prie suaugusiųjų prisijungia ir vaikai. Jolantos dukra, grįžusi trumpam iš Ispanijos Kalėdoms, su entuziazmu kartu lipo į eketę ir nusimaudė.

„Visi sako, kad peršalsi. Aišku, jei dešimt minučių sėdėsi nejudėdamas, galbūt, bet kiek buvo žmonių, kurie pirmą kartą tai padarė viduryje žiemos, nė vienam nieko neatsitiko“, – šypsojosi pašnekovė.