Iš Kupiškio kilusi Andrė Balžekienė spalvinga ir veikli asmenybė, kurios pavyzdys įrodo, kad tai, ką darai čia ir dabar, yra svarbu, tačiau gyvenimo žvaigždės dažnai sudėlioja savąjį kelią. Vilniuje su šeima gyvenanti moteris prisipažino, jog ryšys su Kupiškiu ir iš jo kilusiais žmonėmis nužymėtas atvirumu.
Audinga SATKŪNAITĖ
Į svajonių miestą
Kaip ir daugumos kupiškėnų A. Balžekienės kelias, pabaigus mokyklą, pasuko į Vilnių, o tiksliau į Vilniaus universitetą, kuriame ji studijavo žurnalistiką. Moteris prisiminė, kad sostinė nuo paauglystės jai buvęs svajonių miestas. Būtent čia gyveno Andrės teta, kurią kartkartėmis per mokinių vasaros atostogas ji aplankydavusi.
„Nuo 13 metų žinojau, kad noriu gyventi Vilniuje, nes šis miestas labai patiko. Čia buvo kino teatras, į kurį teta nusivedė pasižiūrėti garsiojo kino filmo „Titanikas“. Kupiškyje mes kino teatro neturėjome. Prie Katedros aikštės rinkdavosi pankai ir kitaip atrodantys vaikinai ir merginos. Iš tų paauglystės laikų atostogų išliko labai geras prisiminimas, todėl nenuostabu, kad aš norėjau gyventi ir studijuoti būtent Vilniuje“, – teigė A. Balžekienė.
Ji sakė, kad išvykusių iš mažesnių miestų jaunuolių patirtis yra panaši. Andrė prisipažino, jog daugumą atsidūrus didesniame mieste aplanko suvokimas, kad tokių, kaip tu – gerų ir aktyvių mokinių, studijuoti susirenka iš visos Lietuvos.
„Tai būna pirmas smūgis, nes supranti, kad dabar visų galimybės lygios, ir viską, ką buvai „užsidirbęs“ savo mieste, turi „užsidirbti“ iš naujo“, – atviravo pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“