LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA
1989 metų rugsėjį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) rajono tarybos iniciatyva surengtas jaunimo organizacijų forumas. Jis vyko Kupiškio kultūros namuose.
Spalio 21 dieną tremtinių suvažiavime Kaune dalyvavo 10 kupiškėnų.
Lapkričio 28 dieną Kupiškio kultūros namuose surengta LPS rajono 2-oji konferencija. Dalyvavo 150 Sąjūdžio deputatų, daug svečių. Išrinktas naujas 45 narių koordinacinis centras, į kurį įėjo visų Sąjūdžio rėmimo grupių atstovai. Išrinkta ir 11 narių taryba: Julius Alekna, Eugenijus Čiurlys, Algis Graužinis, Valerija Gruodytė, Rimgaudas Markelis, Rimantas Mašauskas, Vilija Morkūnaitė, Algimantas Seibutis, Kazys Stančikas, Kazys Šarskus, Rimantas Urbonas. LPS rajono tarybos pirmininku vėl išrinktas Algis Graužinis.
LPS Kupiškio r. atsakingasis sekretorius Algimantas Baniulis į tarybą neišrinktas, nes buvo etatinis Sąjūdžio darbuotojas.
Linos MATIUKAITĖS inf.
Lietuvoje 1989 metai – įdomus visuomeninio ir politinio gyvenimo laikotarpis. Valdžioje dar buvo komunistai, bet jau laisvai kalbėta apie svarbiausią Sąjūdžio tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Į šį procesą turėjo įsilieti ir jaunimas per atsikuriančias įvairias prieškario Lietuvoje veikusias organizacijas. Pradėta supažindinti su tomis organizacijomis, nes jaunoji karta beveik nieko apie tai nebuvo girdėjusi.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Tuo metu dar veikė komjaunimo organizacija, pionieriai. Buvo lyg ir taikus sambūvis, nuomonių pliuralizmas. Bent toks įspūdis liko perskaičius 1989 metų rugsėjo 16 dienos „Kupiškėnų minčių“ laikraštyje išspausdintą žurnalistės Zitos Staškūnienės reportažą iš tada vykusio rajono sąjūdiečių organizuoto jaunimo organizacijų forumo.
Šis plakatas yra saugomas Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose.
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka
Remiantis šiuo reportažu matyti, kad Sąjūdžio rajono koordinacinis centras į forumą buvo sukvietęs daug to meto ryškių asmenybių ir alternatyvių jaunimo organizacijų vadovų, svečių iš kitų Lietuvos vietovių.
Dalyvavo Kauno skautų sąjungos atstovai ir šios sąjungos pirmininkas R. Malkevičius, taip pat kauniškiai organizacijos „Jaunoji Lietuva“ atstovai ir šios organizacijos tarybos narys Stanislovas Buškevičius, Molėtų pavasarininkai, ateitininkai iš Vilniaus ir Kupiškio. Beje, Kupiškio ateitininkai buvo pirma alternatyvi jaunimo organizacija, įsikūrusi rajone Atgimimo laikotarpiu. Jai vadovavo Kupiškio bažnyčios vikaras Virgilijus Liuima. Apie prieškarinę pavasarininkų veiklą papasakojo molėtiškė Aleksandra Ivonytė, į šią organizaciją įstojusi 1935 metais, buvusi Sibiro tremtinė.
Buvo pristatyta visų šių jaunimo organizacijų veikla ir jos tikslai.
Forume dalyvavęs rajono sąjūdiečių vadovas Algis Graužinis konstatavo, kad rajone sunkiai kuriasi naujos jaunimo organizacijos.
Jis vylėsi, kad šis forumas suteiks visiems daugiau žinių apie tas organizacijas ir jos ims kurtis rajone.
Juolab kad kai kuriose mokyklose yra paskirti pedagogai mokinių visuomeninėms organizacijoms globoti.
Forume kalbėjęs tuometinis rajono komjaunimo organizacijos antrasis sekretorius Rolandas Aukštikalnis pritarė besikuriančioms naujoms jaunimo organizacijoms ir teigė, kad komjaunimas jas palaikys.
Jis taip pat sakė, kad komjaunimo laukia išbandymo metai. Spalį vyks bilietų keitimas ir nežinia, kiek liks šiai organizacijai ištikimų narių.
Žurnalistė Z. Staškūnienė rašydama reportažą iš jaunimo organizacijų forumo apgailestavo, kad jaunimas abejingas naujiems visuomeniniams judėjimams, kad gėdingai mažai jo dalyvavo forume, nors iš anksto apie tai skelbta, pakviesta garbių svečių iš kitur.
Tai pripažino ir patys rajono sąjūdiečiai. Vėliau po forumo vykusiame rajono koordinacinio centro posėdyje konstatuota, kad ir koordinacinio centro narių čia mažai dalyvavo.
Informuota, kad rajone yra nemažai jaunimo, norinčio tapti skautais. Reikia tik surasti skautų veiklą išmanantį vadovą. Jei atsiras toks žmogus, paprašyta, kad jis kreiptųsi į Sąjūdžio būstinę.
