„Man turbūt geležų liga“, – taip apie savo pomėgį juokauja alizavietis Julius Vasiliauskas, iš metalo atliekų kuriantis įvairiausius dalykus.
Kas tai per liga, su juo pasikalbėjome susitikę Juliaus gimtojo miestelio bibliotekoje, kur kaip tik veikia jo darbų paroda.
Kristina VALYTĖ
Pasak pašnekovo, suvirinimo reikalai jam niekuomet nebuvo svetimi – tėvai visą gyvenimą ūkininkavo ir tebeūkininkauja. Jei koks ūkio padargas nulūžta, ne bėda suremontuoti. O suvirinimo techniką kūrybiniais tikslais atrado palyginus visai neseniai, prieš keletą metų.
„Pamačiau Biržų miesto mugėje namų dekoraciją – vorą. Kai pasakė kainą, net pasibaisėjau. Pagalvojau, kad taip brangiai nė už ką nemokėsiu – nesunkiai galėčiau tokį vorą pasidaryti pats. Ir pasidariau. Taip užsikabinau už tokių darbelių ir tai tapo mano pomėgiu. Kas kartą norisi vis ką nors naujo išbandyti“, – pasakojo J. Vasiliauskas.
Šiandien jo kūrybinių darbų parodoje ne tik minėtas voras su voratinkliu, bet ir musė, aukštakulniai bateliai, įvairūs linksmi žmogeliukai, gėlės ir daugybė kitų darbų. Visa tai sukurta iš garaže nebereikalingų metalinių detalių. Julius sako, kad šis užsiėmimas brangus, ne finansine, o laiko prasme. Seni gelžgaliai neretai būna aprūdiję, užtrunka juos nušveisti, jei reikia, patrumpinti, sulenkti, ar dar kitaip pritaikyti. Kruopščiai privirinti, nudažyti irgi reikia laiko.
„Idėjų pasisemiu turbūt, kaip ir visi dabar, internete. Toliau vyksta toks kūrybinis procesas kaip ir dėlionė iš to, ką turiu. Suvirinimo aparatą naudoju patį paprasčiausią, turguje pirktą“, – paaiškino metalo meistras, kartais medžiagos kūrybai ieškantis metalo supirkimo aikštelėse, o kartais netyčia jos randantis ir laukuose, pakelėje.
Plačiau skaitykite rugsėjo 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos
Sdle.lt – metalo apdirbimo, metalo konstrukcijų gamybos darbai