Skiriama Švento Jokūbo piligrimų kelio Lietuvoje 10-mečiui
Kelių būna įvairių. Nuo magistralinių kelių iki vieškelių ar kaimo kelelių, vedančių prie upės ar ežero, ar į seną, apleistą sodybą. Yra kelių, vedančių į didelius miestus ir užsienio kraštus, istorines vietas, į dvarus ar pilis.
Ir yra kelių, vedančių į šventoves, kai einama ar važiuojama nuo vienos šventovės iki kitos, ieškant dvasios ramybės, minties laisvės ir skaidrumo, siekiant suvokti kiekvienam žmogui duoto gyvenimo kelio esmę, prasmę, versmę ir giesmę. Kelio esmę, kad visas žmogaus gyvenimas yra TIK ĖJIMAS. Šiais keliais einama medituojant ar meldžiantis, ar tiesiog apie savo gyvenimą galvojant, apie ateitį svajojant, pakeliui aplankant gyvenvietes, kultūros paveldo objektus, susitinkant su vietos gyventojais, dažnai – sustojant piligrimams draugiškose vietose trumpesniam ar ilgesniam poilsiui.
Tokie ir yra Švento Jokūbo keliai Lietuvoje, visas šio kelio tinklas, pripažintas Europoje kaip Švento Jokūbo kelio – Camino de Santiago – dalis. Seniausio, pirmo piligrimų kelio Europoje, kiti sako – ilgiausios Europos gatvės, kuria žmonės, piligrimai iš visų Europos šalių ir tolimų kraštų eina nuo ankstyvųjų viduramžių. Šio tinklo dalis Lietuvoje – tai Europos kultūros keliais pripažinti Žemaitijos ar Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus vardais pavadinti Šv. Jokūbo kelio tinklo keliai arba maršrutai, besidriekiantys nuo Latvijos ir Lietuvos pasienio, kertantys mūsų valstybės teritoriją ir nusidriekiantys į Lenkiją, iš ten – per Vokietiją, Prancūziją – į Ispaniją. Keliaujama į Švento Jokūbo miestą, Santjago de Kompostelą (Santiago de Compostela). Ten, kur stovi iškili Švento Jokūbo katedra, kur kasmet atvyksta šimtai tūkstančių piligrimų iš visų pasaulio kraštų. Atvyksta dažnai sutinusiomis, žaizdotomis kojomis, pavargę, bet laimingi, pasiekę ilgos kelionės tikslą.
Pradėję projektuoti Šv. Jokūbo piligrimų kelius Lietuvoje, remdamiesi senais žemėlapiais ir Europos Tarybos (Council of Europe) 1987 metais paskelbta Santjago de Kompostelos deklaracija, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, vėliau tapusiam lietuviškojo Švento Jokūbo piligrimų kelio tinklo globėju, 2013 metais surengėme pirmą piligrimų žygį Šv. Jokūbo Vilniaus keliu, kurio maršrutas driekėsi iš Punsko per Marijampolę ir Skardupius, Onuškį ir Trakus ir baigėsi Vilniuje, Vilniaus arkikatedroje, kur pirmų 18 piligrimų laukė ir juos pasitiko minėtos Santjago de Kompostelos deklaracijos „tėvas“, buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius, iškilusis ispanas Marcelino Oreja y Aguirre ir tuometinė Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.
…Praėjo dešimt metų. Per juos visko būta: 26 Lietuvos savivaldybės tapo Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narėmis, ši asociacija tapo Europos Švento Jokūbo kelio federacijos nare, dvejus metus pirmininkavo šiai federacijai. Lietuvoje vyko šios Europos federacijos plenarinė sesija, kurios metu turėjome progos dar kartą paraginti piligrimus atrasti Lietuvą, išbandyti mūsų Šv. Jokūbo piligrimų kelius, pamatyti Šv. apaštalo Jokūbo vardu pavadintas šventoves Lietuvoje, susipažinti su šalies paveldu, tradicijomis, papročiais, architektūros ir gamtos paminklais, kulinariniu paveldu.
Veikiame ir mes, Švento Jokūbo kelio draugų asociacija, rengdami konferencijas, leisdami leidinius, kitais būdais prisidėdami puoselėjant piligrimystės tradiciją. Džiaugiamės buvimu ir remiame tradicinį tarptautinį Šv. Jokūbo festivalį, kiekvienų metų rudenį skambantį Lietuvos bažnyčiose, kuris ne vieną Lietuvos kūrėją paskatino sukurti piligrimystės temai skirtą kūrinį. Šio festivalio šeimininkas – choras „Vilnius“, jo namai – dominikonų ordino Lietuvoje namai, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Vilniuje.
Galbūt didžiausias mūsų darbas – Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė, šiuo metu keliaujanti per Lietuvą aštuntą kartą, aštuntus metus. Kasmet jos mastas plečiasi, į piligrimystės kelią stoja vis daugiau mokinių ir jų mokytojų, studentų, senjorų. Statistika, nors ir nepilna, iškalbinga: 2013 m. – 18 dalyvių, 2015 m. – 27, 2016 m. – 246, 2017 m. – 395, 2018 m. – 640, 2019 m. – 1317, 2020 m. – 526, 2021 m. – 1063, 2022 m. – 1740 dalyvių, kuriems įteikti Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių sertifikatai. Tiek piligrimų – 5972, ir tai ne visi duomenys – stojo į Kelią, ėjo ar dviračiais važiavo lietuviškojo Šv. Jokūbo kelio tinklo maršrutais iki šių metų.
Šių metų pavasarį, nesulaukę estafetės starto, į piligrimų žygį Šv. Jokūbo keliu išsiruošė ir įveikė numatytą maršrutą Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės Antano Paduviečio parapijos jaunimas, vedamas klebono Viktoro Ačo. O jaunųjų ambasadorių estafetėje, prasidėjusioje gegužės pradžioje, jau dalyvavo Alksnupių pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai (Radviliškio r. savivaldybė), Semeliškių gimnazijos mokiniai ir mokytojai (Elektrėnų savivaldybė), Babtų gimnazijos mokiniai ir mokytojai (Kauno r. savivaldybė), Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos (Kauno r. savivaldybė) jaunieji ambasadoriai, piligrimų žygio metu Šv. Jokūbo kelio maršrutu Vilniuje netikėtai sutikę apaštalinį nuncijų Lietuvoje arkivyskupą Petarą Rajičių ir gavę jo palaiminimą. Visokių netikėtumų nutinka Kelyje… Estafetėje taip pat dalyvavo Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos ir Antano Vienuolio progimnazijos piligrimai, taip pat daugiau nei 100 Miroslavo gimnazijos (Alytaus r. savivaldybė) mokinių ir mokytojų.
Taigi, Švento Jokūbo piligrimų keliui, jo tinklui Lietuvoje – jau dešimt metų. Jei dar neišbandei lietuviškųjų piligrimų kelių – nedelsk, laikas. Per anksti nebūna – būna tik per vėlai. Bet – kiekvienam tas laikas ateina individualiai, dažnai nelauktai ir netikėtai, ir tas laikas yra pats tinkamiausias. Nes visas žmogaus gyvenimas yra TIK ĖJIMAS.
Jei norėsite mus rasti:
feisbuke Šv. Jokūbo kelio šviesa
https://www.svjokubokelias.eu
[email protected]
[email protected]
Švento Jokūbo kelio draugai
