Vasario 8 dienos Etninės kultūros globos tarybos laikinosios darbo grupės posėdyje patvirtintas Aukštaitijos metų ženklas.
Aukštaitijos metų ženklo sukūrimo iniciatorė – Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. Ženklo autorė – grafikos dizainerė ir iliustruotoja Laimutė Varkalaitė.
Kuriant Aukštaitijos ženklą panaudoti dviejų svarbių Aukštaitijos simbolių – žirgo ir pintinės juostos – siluetai. Jie persipina į neišardomą visumą, apjungdami laisvės, veržlumo (tai įkūnija žirgas) ir šeimos bei namų jaukumo (tai simbolizuoja juosta) idėjas.
Prasmę turi ženkle panaudotos spalvos: raudona – gyvenimas, šviesa, energija; tamsesnio tono raudona – gyvybė, branda, vaisiai; žalia – visa, kas užgimsta, auga, stiebiasi; rusva – žemė maitintoja; pilkai rusva – akmuo, nuo kurio atsispyrus viskas prasideda.
„Žirgo ir juostos dermė mena senuosius baltų mitinius įvaizdžius. Juosta – kosminio ryšio, jungties ir darnos simbolis. Nusidriekusios juostos gijos – vėjyje skriejančio žirgo karčiai ir kartu vaizdus priminimas, kad praamžiai juostos raštai sklinda už pačios juostos ribų kurdami kosminę tvarką ir darną erdvėje aplink juostos ryšėtoją. Savo ruožtu skriejantis mitinis žirgas šią darną neša visiems kaip dvasios polėkio, veržlaus kūrybiškumo įsikūnijimas“, – sako Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Jonas Vaiškūnas.
Etninės kultūros globos taryba kartu su Aukštaitijos regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus šiemet Aukštaitijos metų ženklą kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. Daugiau ženklo variantų rasite Etninės kultūros globos tarybos svetainėje www.ekgt.lt
Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis.
Aukštaitijos metai – puiki proga atkreipti dėmesį į savitas Aukštaitijos tradicijas (sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius, tarmę ir patarmes), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
EKGT inf.
