Karo pradžioje Subačiaus mieste apsigyveno trijų ukrainiečių šeimų atstovai. Visus šiuos žmones į savo namus priėmė Rolandas Simėnas. Šis žmogus ne tik suteikė namus karo nuskriaustiems žmonėms, bet ir dėjo visas pastangas, kad jiems nieko netrūktų.
Mažieji ukrainiečiai pradinukai pradėjo lankyti Subačiaus gimnaziją, vaikų dienos centrą, o viena moteris įsidarbino vietinėje siuvykloje. Antra rūpinosi vaikais ir namais. Seniūnijos darbuotojai stengėsi padėti kuo gali, žmonėms buvo suteikta viskas, kas priklauso pabėgėliams, ir ne tik tai. Vėliau, vasaros pradžioje, viena šeima grįžo į Ukrainą, o likusios ukrainietės su Rolando pagalba buvo įkurdintos ir įsidarbino Panevėžyje. Suprantame, kiek laiko ir pastangų kainavo šis, rodos, paprastas poelgis. Didžiausia pagarba Jums, gerbiamas Rolandai.
Vėliausiai pas Rolandą atvažiavo ukrainietė Olena, jos sūnus buvo atvykęs su pirmais pabėgėliais. Jie nenorėjo išvažiuoti iš Subačiaus, nors Rolandas ir bandė ieškoti darbo Olenai Panevėžyje. Bendruomenės valdybą pasiekė žinia, kad šeima nori likti gyventi Subačiuje, bet neranda kur. Imtasi žingsnių ir kreiptasi į Subačiuje užaugusį Tomą Kumštį, dabar gyvenantį sostinėje. Vos sulaukęs žinutės Tomas pasitarė su tėvais ir iš karto sutiko į vaikystės namus priimti šeimą. Roma Kumštienė aprodė namus, Tomas nemažai laiko praleido domėdamasis elektros įjungimu ir šiukšlių išvežimu. Pabėgėlių šeimai labai patiko namukas, bet jame ilgai negyventa, net penkiolika metų. Laukė daug darbų, teko į pagalbą kviestis būrį subatėnų.
Nuostabiausia tai, kad nė vienas žmogus neatsisakė padėti sužinoję, kokio tikslo siekiama, prisijungė daugybė savanorių. O darbų atlikta gausybė. Pirmiausia įjungta elektra, išvalytas šulinys, perdaryti ir įstiklinti du langai, išvalytas kaminas, krosnys, sutvarkyta virtuvės duonkepė, išnešti seni nereikalingi baldai, įjungtas internetas. Gimnazijos mokytojai surinko pinigų, kurie buvo skirti reikalingiausiems buities daiktams įsigyti, taip pat šiltų užtiesalų. Kaimynės padovanojo rankšluosčių, patalynės, drabužių, pagalvių, antklodžių. Viena kaimynė priima šeimą maudytis, kita pamoko, pataria, tiesiog palaiko. Bendruomenė sudarė galimybę išsiskalbti drabužiams. Dovanoti ir televizorius, naujas šaldytuvas, dujinė viryklė, dujų balionas, dvigulė lova, išlankstomi foteliai. Parapijos klebonas su parapijiečių žinia dovanojo dvi priekabas malkų, kurių atvežimu pasirūpino seniūnijos darbuotojai. Kad jų nepristigtų žiemą, pasirūpino subatėnas verslininkas Linas Kazbaras, atvežęs papildomą priekabą. Ūkininkų šeima iš Anykščių rajono Inga ir Romualdas Pilkauskai paaukojo solidžią sumą būtiniausiems dalykams įsigyti.
Džiaugiamės, kad Olena palaikymą, rūpinimąsi ir paramą mokantis jaučia ir darbe siuvykloje. Pasak jos kolegės, ukrainietė labai stengiasi, yra darbšti ir nuoširdi. Jos sūnus, puikiai adaptavęsis gimnazijoje, džiaugiasi dalyvaudamas vaikų dienos centro veiklose, kur, pasak auklėtojos Vidmantės Makasejevienės, noriai leidžia laiką ir iš karto susirado draugų.
Dėkojame kiekvienam už gerą širdį: Rolandui Simėnui, Tomui Kumščiui ir Romai Kumštienei, Vidmantui Bloškiui, Ingai ir Romualdui Pilkauskams, Linui Kazbarui, Valei Kesminienei, Bronei Gucevičienei, Jolantai Braškienei, Gintarei Prabišei, Vytautui Baniui, Egidijui Aukštikalniui, Vidai Šleivytei, Žygimantui Žukauskui, Arūnui Naujokaičiui, Vidmantei ir Mindaugui Makasejevams. Taip pat dėkoju prisidėjusiems žmonėms iš visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, rajono maltiečiams, Subačiaus seniūnijos darbuotojams, gimnazijos mokytojams, bendruomenės valdybos nariams.
Nuoširdūs darbai niekada nebūna pamiršti, o palaikymas suteikia jėgų gyventi. Tikimės, kad Subačiuje išgyventas laikas Olenos šeimai bus šiltas prisiminimas apie Lietuvą ir lietuvius, padėjusius sunkiu gyvenimo metu.
Subačiaus bendruomenės pirmininkė Jurgita Naujokaitienė