Didžprūdžiuose gyvenančiai Joanai Galvanauskienei rugsėjo 24 dieną sukako šimtas metų. Ta proga ją sveikino artimieji, kaimynai, aplankė ir rajono valdžios atstovai.
Su garbiąja jubiliate pasikalbėjome jos namuose šiek tiek nutilus šventiniam šurmuliui.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Ką tik praėjusį jubiliejinį gimtadienį Joanos namuose priminė vazose sumerktos gėlių puokštės, virtuvėje virš lango pakabinta dekoracija.
Jubiliatė buvo gerai nusiteikusi. Stebino jos energingumas, iškalba.
„Atrodo, kad tiek nedaug dar tų metų, negaliu patikėti, kad jau šimto sulaukiau“, – sakė pašnekovė.
Paaiškėjo, kad moteris yra iš ilgaamžių giminės. Joanos mama Elžbieta, kilusi iš Prūselių, sulaukė 105 metų, jos brolis Antanas Skūpas – beveik 100 metų, tėvelio sesuo – 101 metų, Joanos sesuo Irena – 91 metų.
Taigi ilgaamžių buvo ir iš Joanos mamos, ir iš tėvo pusės.
Jubiliatė neturi kažkokio recepto, kaip tokį ilgą amžių nugyventi.
„Gyvenimas buvo nelengvas. Reikėjo sunkiai dirbti (tėvelis buvo išmokęs arti, akėti), ir neprivalgius pabūti, ir patirti visokių skaudžių išgyvenimų. Buvo daug baimės, liūdesio karo ir pokario metais. Gal tie dalykai žmogų ir užgrūdina“, – svarstė šimtametė.
Plačiau skaitykite spalio 4 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)