Aptarti žaliojo kurso reikalų pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje, pasikalbėti apie aktualius energetikos, karo Ukrainoje klausimus rugsėjo 16 dieną su regioninės žiniasklaidos atstovais Vilniuje susitiko už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Šį susitikimą organizavo Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovybės Lietuvoje. V. Sinkevičių kalbino žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Pasak D. Žeimytės-Bilienės, yra atgarsių, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl energijos kainų neatitinka Baltijos šalių interesų. Antai Lietuva daugelį metų investavo į elektros tinklų jungtis, dujų terminalą, bet nieko nepadarė dėl elektros energijos generacijos, tai lemia dideles jos kainas. Ši Lietuvos specifika yra tarsi neįvertinta. Šalys skirtingos. Neįmanoma visoms joms taikyti vienodo modelio. Europos Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos bendrijos šalies interesus ir tuomet priimti sprendimus.
V. Sinkevičius išsamiau pakomentavo, kokias priemones spręsti energetikos krizei pasiūlė Europos Komisija.
„Dabar pasiūlytos trys energetikos priemonės – elektros energijos taupymas, kainų lubos žemų kaštų elektros energijai ir solidarumo įnašas iš dujų, anglies, naftos ir jos perdirbimo įmonių – trumpalaikės, siekiant rasti papildomų lėšų vyriausybėms kompensuoti pažeidžiamiausių grupių ir verslų išlaidas. Pristatytos priemonės yra būtinas atsakas į energijos tiekimo trūkumus ir dideles elektros energijos kainas artimiausiu laikotarpiu, tačiau ilgainiui mums reikia elektros energijos rinkos modelio reformos. Jeigu mes reformuosime rinką iš esmės, tai turės vykti laikantis aiškių principų ir taisyklių. Tam reikia šiek tiek daugiau laiko ir daugiau diskusijų, kur mes norime būti, kaip norime atrodyti.“
Plačiau skaitykite rugsėjo 27 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)
Ar tokia mūsų valstybės kryptis? | 2022-09-27
|
Manau normalioje valstybėje miškų urėdijos ar Lietuvos pašto vadovo alga neturėtų būti didesnė už Lietuvos prezidento ar premjero. Ligoninių slaugytojų algos,manau pernelyg mažos,o tad ir pensiaj net išdirbus virš 40 metų nebus didelė. O dabar ,jei neklystu, Seimo nariai ir ministrai pasidvigubins algas ir padirbėję už tokias algas porą kadencijų, užsidirbs daug didesnes pensijas,, negu ligoninių slaugytojos per 40 metų…Darbo stažas nieko nebereiškia, svarbu didžiulis atlyginimas? Tokia mano nuomonė.