„Ir sudėjau skanų sūrį“ – tradicinė 20-oji sūrio šventė rugsėjo 17 dieną vyko Skapiškyje. Kaimiško sūrio gaminius pristatė per 14 sūrininkių. Buvo ir vienas ypatingai kietas akmeninis sūris, kurio savininkas su visu sūriu paslaptingai dingo renginio pabaigoje.
Šventės dalyviams ir svečiams koncertavo folkloro ansamblis „Jara“ iš Adomynės, Kupiškio kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių grupė „Susiedai“ ir Rokiškio rajono Kriaunų kaimo kapela „Kriauna“.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Renginio vedėja Skaistė Bakanienė, Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio vadybininkė, pirmiausia visiems pristatė šio renginio sumanytoją, savo kolegę Jeleną Valkauskienę ir pažėrė keletą faktų iš sūrininkystės istorijos. Pasirodo, kad sūriai Lietuvoje pradėti gaminti maždaug prieš 5 tūkst. metų, nes iki tol mūsų protėviai nelaikė nei karvių, nei ožkų.
Miškuose nebuvo žvėrių, iš kurių pieno būtų galima sūrį suspausti.
Sūriai, kaip ir kiti pieno produktai, žmonių mityboje buvo antri po mėsos. Iš rūsių ir kamarų sūrius vogdavo. Net baudos už tai buvo skirtos. Per pasninką sūrį gamindavo iš kiaušinių ar aguonpienio.
J. Valkauskienė papasakojo, kad 2002 metais Laičiuose jau veikė ūkininkių draugijos „Sodžius“ skyrius. Buvo apie 12 narių. Dabar jų šiek tiek mažiau. Norėta paįvairinti moterų laisvalaikį. Kalbantis, diskutuojant tarsi savaime atėjo sumanymas. Mat daugelis tada laikė karves. Sau ir šeimai moterys darydavo sūrius.
„Tai ir nutarėme sudėti sūrius ir pasivaržyti viena su kita. Taip pat pasikviesdavome sūrininkių iš Antašavos, Alizavos ir kitų rajono vietų.
Plačiau skaitykite rugsėjo 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (4 Eur/mėn.)