Per šių metų XXVI tarptautinį teatrų festivalį „Pienių vynas“ Skapiškyje pristatytas filmas „Drugelio širdis“. Gausiai jo pasižiūrėti žmonės turbūt rinkosi dar ir todėl, kad čia vaidina kraštiečiai – jaunasis Skapiškio teatro „Stebulė“ aktorius Mindaugas Balabonas, mažieji vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku-kū“ nariai. Mindaugas filme atliko vieną pagrindinių – gaujos vado Beno vaidmenį.
Jurga BANIONIENĖ
Keliauja po visą Europą
Apie patirtį filmuojantis šiame jautriame ir gražiame filme visai šeimai pasikalbėjome su Mindaugu. Filmavimai vyko prieš dvejus metus, 2020-aisiais, vasarą, tada jam buvo trylika. Beje, ir savo gimtadienį filmuodamasis sutiko. O šį rugpjūtį bus jau penkiolikmetis.
Nors praėjo nemažai laiko, Mindaugas puikiai pamena šią įdomią gyvenimo patirtį. Užsimezgusios naujos pažintys irgi nenutrūko – su kitais kūrybinės filmo komandos nariais iki šiol susitinka, kaip ir visai neseniai, Skapiškyje, kur buvo atvykusi filmo režisierė Inesa Kurkliekytė, aktorė Eglė Jackaitė, pagrindinių vaidmenų atlikėjai Elijas Malinauskas, įkūnijęs Juozapą, Vilnė Abukevičiūtė, kuri vaidino Rugilę, ir kiti.
Šis filmas – apie ypatingą berniuką, ypatingą draugystę, apie drąsą būti savimi. Tėvus ir vaikus, jų santykius. Saldžią vaikystės vasarą. Filme jautriai atskleista patyčių tema. Jis sėkmingai keliauja po įvairius Europos kino festivalius ir atveria Lietuvos žiūrovų širdis. Šią vasarą filmas bus rodomas Pietų Korėjoje, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje, Taivane. Beje, visai neseniai Ispanijoje vaikų ir jaunimo festivalyje „Drugelio širdis“ laimėjo žiuri apdovanojimą kaip geriausias filmas.
Sąsajos su personažu
Mindaugui filme teko Beno vaidmuo. Jis – gaujos vadas. Sumanus, mėgstantis vadovauti. Su draugais – vienoks, namuose – kitoks.
Pašnekovas teigė, kad filmo režisierė I. Kurklietytė, ieškodama tinkamo amžiaus aktorių savo kuriamam filmui, kreipėsi į kolegę Vitą Vadoklytę. Ji Mindaugą ir pasiūlė. „Man reikėjo siųsti filmuotą medžiagą, kai sakau tekstą, paskui buvau pakviestas į gyvą atranką. Ten mane ir Eliją atrinko“, – kalbėjo M. Balabonas.
Gavęs vaidmenį, jis labai nenustebo, bet tikrai apsidžiaugė. Niekam nesigyrė, net draugams, bet jie greitai sužinojo.
Scena Mindaugui nesvetimas dalykas, jis vaidino „Stebulėje“, bet tvirtino, kad filme vaidinti – kitokia patirtis. Tai du labai skirtingi dalykai. Filme gali bandyti, kol pavyksta, gali kartoti dublius, teatre – ne. Filmo kūrimo procesas, jo manymu, ilgesnis.
Gaujos vadą Beną įkūnyti Mindaugui nebuvo sudėtinga. Jis prisipažino, kad kažkuo į savo personažą panašus. „Kaip ir aš, Benas užsispyręs, turi draugų grupę, aš mėgstu važinėti su riedlente, o jis – dviračiu. Benas turi paauglį brolį, aš – irgi“, – pasakojo jaunasis aktorius.
Benas – grupelės lyderis, lyderiauti mėgsta ir Mindaugas. Beno tėtį filme vaidino aktorius Marius Repšys. Čia jis – griežtas. Mindaugui jo vaidyba labai patiko, sakė, kad šiam aktoriui taip pavykdavo suvaidinti, kad visi pradėdavo bijoti.
Nuotraukos iš asmeninio Ričardo Balabono albumo ir „Drugelio širdis“ „Facebook“ puslapio
Iš filmavimų kupiškėnui labiausiai įsiminė draugiška komanda. Niekada negalvojo, kad ji kuriant filmą būna tokia gausi – režisierius, keli garso režisieriai, operatorius, kiti asmenys, atsakingi už filmavimo vietas, laiko suderinimą ir pan. „Su vaikais, kurie filmavosi, labai gerai elgėsi. Valgėme, ką norėjome, buvo laiko pailsėti, visi tapome gerais draugais. Iki šiol bendraujame, dėl filmo tenka dažnai susitikti, daugiausia visi iš Vilniaus, kai čia atvažiuoju, pasimatome“, – pasakojo M. Balabonas.
Filmo scenarijų pamatęs Mindaugas sakė neišsigandęs, nors jis nemažas, kone 70 puslapių. Teksto nesėdėjo ir nesimokė savaitėmis. Tiesiog dieną prieš filmavimą išmokdavo scenų, kurias tuomet reikės vaidinti, žodžius. „Mano teksto iš visų buvo gal bent 15 puslapių. Dublių daug nedarydavo, stengdavomės vaidinti geriausiai, kaip galime“, – pabrėžė jis.
Filmas pavyko
Kas labiausiai įsiminė? Filmavimai Kėdainiuose. Anot Mindaugo, miestas labai gražus, daug scenų čia nufilmuota. Gyveno kelias dienas viešbutyje, smagu buvo ne tik filmuotis, bet ir leisti laiką su kitais aktoriais.
„Su Elijumi tapome tikrai gerais draugais. (filme atvirkščiai, Juozapas patiria Beno patyčias – aut. past.) Atsimenu, filmavome vieną sceną ant tilto, reikėjo ją perfilmuoti gal dešimt kartų, nes žiūrėjome vienas į kitą ir juokėmės, nepavyko susikaupti. Kita scena, kur vaikams reikėjo valgyti ledus. Aš turėjau atsikąsti ir iškart juos pamesti, o kiti – valgyti toliau. Filmavome daugybę kartų, tad visi suvalgė gal po dešimt porcijų ledų. Kažkam jau buvo bloga. Man dar paskui davė jų, nes filmuojant taip nepasisekė, kaip kitiems“, – savo įspūdžius pasakojo M. Balabonas.
Jis prisiminė tik vieną sunkų dalyką, kad filmavimo dieną tekdavo keltis labai anksti, apie šeštą valandą. Filmavimai prasidėdavo apie 8–9 valandą, tačiau reikėdavo dar iki tol pasikartoti tekstą, nuvykti į filmavimo vietą.
Filme atskleidžiama patyčių tema. Anot Mindaugo, reikia apie tai kalbėti. Egzistuoja patyčių problema. Todėl šį filmą turėtų pamatyti kuo daugiau vaikų, paauglių.
Būti filmo aktoriumi, Mindaugo manymu, labai įdomu. Ar pasiseks, daug priklauso nuo paties žmogaus, reikia būti drąsiam, nebijoti kamerų.
Pats filmas jam patiko. Žiūrėti į save vaidinantį nebuvo keista. „Filmas pavyko tikrai gerai, to ir tikėjausi. Siūlyčiau pabandyti ir kitiems, įgyji naujos patirties. Ne tik vaidybos, bet tai plečia ir pasaulėžiūrą, kaip ir visi nauji dalykai“, – tikino jis. Mindaugas atskleidė, kad jau turi ir kitų pasiūlymų filmuotis. Ketina pamėginti.
Vaidmuo – ir tėčio nuopelnas
Į filmavimus jį visada lydėjo tėtis Ričardas Balabonas. Jis sakė, kad dėl to, jog sūnus gautų vaidmenį šiame filme, teko nemažai pasistengti. Filmo režisierė I. Kurklietytė aktorių ieškojo po visą Lietuvą. „Mes su Mindaugu filmavomės namie, atsiųsdavo tekstus, kuriuos reikėjo įgarsinti, ir siuntėme atgal vaizdelius“, – prisiminė Mindaugo tėtis.
Tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas. Jam atlaisvėjus, Mindaugą filmo režisierė pakvietė į Vilnių. Norėjo gyvai pamatyti, kokiam vaidmeniui kupiškėnas labiausiai tiktų. Atranka buvo didelė, filmuotis, anot pašnekovo, norėjo išties daug vaikų. Mindaugui pavyko – jam pasiūlytas vaidmuo.
Tėtis Ričardas prisiminė, kaip režisierės pageidavimu norėta pabandyti Mindaugui pakeisti plaukų spalvą. „Pamenu, net verkė, kai jam nudažė plaukus, nors tai buvo greitai nusiplaunantys dažai. Tai buvo tokia kaštoninė spalva, vadinama „ryža“. Bet paskui filmuojant šios minties atsisakyta, nežinau, ar dėl Mindaugo ašarų“, – šypsojosi R. Balabonas.
Tikroje kino aikštelėje
Jis pasakojo, kad nors filmas nufilmuotas vos per 30 dienų, visas procesas nuo pasirengimo darbų iki pasirodymo kino teatruose truko beveik 4 metus. Filmuota po visą Lietuvą: Perlojoje, Valkininkuose, labai daug scenų – Šumsko dvare, Kėdainių mieste, Josvainiuose, Pažagieniuose.
Tėtis sūnų daug kartų vežė į filmavimus, dažnai likdavo kartu ir matė, kaip viskas vyksta. Jis pirmą kartą iš arti turėjo progą stebėti filmo kūrimo procesą, visą virtuvę. Šie įspūdžiai išliks visam laikui. „Niekada neteko būti tikroje kino aikštelėje, tad tikrai buvo labai įdomu. Pavyzdžiui, nežinojau, kad statomi specialūs bėgiai, kad kamera visai nejudėtų. Filmuota ir su dronu. Vaikais labai rūpinosi, visi turėjo atskiras dėžes su drabužiais, ant kiekvienos užrašyta, kam jie skirti, kiekvieno aktoriaus įvaizdį kūrė šukuosenų meistrai, grimo specialistai. Vaikai, ypač pagrindiniai aktoriai, tikrai turėjo jaustis kaip žvaigždės“, – kalbėjo pašnekovas.
Ričardas, kaip ir Mindaugas, prisiminė tą pačią sceną, kai vaikams teko valgyti ledus. Kadangi dublių daug, o ledai – nemokamai, tai ragavo ir ragavo. „Penkta porcija, šešta. Beno gaujos mažiukams bloga pasidarė, filmavimas buvo sustabdytas. Filmavimo komanda turėjo laukti kitos dienos, lygiai tokio pat saulės pakrypimo, šešėlių, kad galėtų pratęsti sceną“, – filmavimo užkulisius atskleidė R. Balabonas.
Paklaustas, ar jo manymu, sūnui teko sunki užduotis įkūnyti šį personažą, Ričardas teigė, jog pastebėjo išties nemažai sutapimų su realiu gyvenimu. Mindaugas, kaip ir filme, yra įpratęs vadovauti. „Žinoma, jis nėra toks blogas, kaip vaizduojamas filme. Kai Kėdainiuose žiūrėjome išankstinę premjerą, močiutė net išėjusi į sceną pasakė, kad negalvotų, jog Mindaugas toks gyvenime“, – juokėsi R. Balabonas.
Anot jo, sūnui pavyko, filmuotis nebuvo sunku. Jis įsijautė ir tarsi įsigyveno į Beno personažą.
Pats pamatęs jau galutinį produktą, Ričardas prisipažino, kad kažko panašaus ir tikėjosi, žinoma, sumontuotas filmas atrodė dar tobuliau.
Nuotraukos iš asmeninio Ričardo Balabono albumo ir „Drugelio širdis“ „Facebook“ puslapio