Po prezidentės pasisakymų ir rotacijos siūlymų žemė po kojomis pradeda drebėti mokyklų direktoriams, valstybinių įstaigų vadovams. Svarstoma ir apie ypatingus reikalavimus mokytojams. Seime bręsta sumanymas mokytojus rinkti konkurso būdu. Ne visoms ir žemesnio rango pareigoms eiti šiais laikais tinka ir bakalauro išsilavinimas, pavyzdžiui, prabilta, kad bakalauro studijas baigęs mokytojas negalėtų pretenduoti į eksperto vardą.
Praslydo mintis, kad mokytoju ekspertu galės tapti tik mokslų daktaras (minties autorius – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša). Kai šokdinami paprasti mirtingieji, visai kiti standartai keliami seimūnams. Įstatymams leisti užtenka gražiai atrodyti ir vos vidurinę baigti. Antai žymioji teta Greta su viduriniu išsilavinimu sėdi Seimo dievo tėvo dešinėje, yra frakcijos seniūno pavaduotoja, vairuoja (po kilusio skandalo – jau nebe) jo koncernui priklausantį prabangų automobilį, dėvi brangius kailinius (čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ponia yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, pabrėžti žodį žaliųjų, pasisakančių už gyvūnų išsaugojimą), atstovaus Lietuvai bendraudama su Amerikos kongresmenais ir britų parlamento lordais. Tiesa, jos pateiktoje biografijoje vėlėsi įvairūs duomenys – tai studijuoja neegzistuojančiame vienos kolegijos fakultete, tai greitai baigs kitą fakultetą. Teta Greta ginasi, kad oficialiuose puslapiuose pateiktos jos biografijos turinys nuo jos nepriklauso. Ką reiškia toks teiginys – išsilavinimo stoką ar elementarų įžūlumą, kuriuo apskritai kvepia visa ši istorija? Aiškėja, kodėl įstatymu norėta užčiaupti burnas, nulaužyti plunksnas, užblokuoti žurnalistų klaviatūras. Kad tokie dalykai neišlįstų į viešumą, o jei ir išlįstų – būtų pateikiama taip, kaip tautos vedlys ir jo globotinė nori. Su skaidrumo, atvirumo, profesionalų, specialistų vėliava į Seimą atžingsniavę „valstiečiai“ grimzta į „vsio zakono“ liūną, gerai žinomą iš kitų partijų istorijų.
Ir papasakokite tada vaikučiams mokyklose, kodėl reikia mokytis, siekti mokslo aukštumų, kai pavyzdžiai rodo – nesimokysi – viskuo aprūpintas Seime sėdėsi, o jei studijuosi, išsilavinimą įgysi – svečiose šalyse senukams užpakalius valysi, fabrikuose nugarą lenksi, žuvis norvegijose dorosi, vištas anglijose peši.
Antra vertus, atrodo, kad mokslai proto neduoda. Štai rajono Savivaldybės specialistė, seniūno dešinioji ranka, kolegijoje baigusi ikiteisminio tyrimo tyrėjo specialybę, savo socialinio tinklo paskyroje darbo metu dalijasi a la juokeliu apie žolytę. Na, gerai, tai įvyko jai dar nedirbant Savivaldybėje, bet kokio velnio dabar, einant tokias pareigas, dalytis tokiais prisiminimais? Tai tik pokštas, kurį malonu prisiminti? Bet visi žinome, kiek kainuoja irgi tik pokštai apie sprogmenį lagamine praeinant pro oro uosto vartus. Vienaip suprantami ir vertinami tiesiog žanetų juokeliai, ir visaip kitaip – valstybės tarnautojų žanetų pokštai, kurie formuoja įvaizdį apie darbovietę ir paties darbuotojo kompetenciją.
Patinka ar nepatinka, bet šiandieniniame pasaulyje socialiniai tinklai – galinga jėga. Daugeliui darbdavių, užuot tyrinėjus gyvenimo aprašymus, rekomendacijas, užtenka pastudijuoti jūsų profilį socialiniame tinkle, paanalizuoti nuotraukas ir pasisakymus, kad susidarytų įspūdį, tinkamas jūs jo komandai ar tik gėdą darytumėte. Moderniais laikais galima perfrazuoti senolių posakį – žodis žvirbliu „Facebooke“ išskridęs, jaučiu į kasdienybę ar net į ateitį parmauros.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ