Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. rugsėjo 10 d. dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 54 asmenis, kurie, nepaisydami pavojaus savo ir artimųjų gyvybei, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautos žmones nuo nacių genocido. Prezidentė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikė 47 asmenims (6 sulaukusiems šių dienų, kitų – apdovanojimus po mirties priėmė giminaičiai, dar kitų apdovanojimai dėl įvairių priežasčių bus įteikti vėliau).
Tarp apdovanotųjų ir penki Lietuvos kunigai (po mirties): kun. Bronislovas Bumša, kun. Feliksas Ereminas, kun. Juozapas Garška, kun. Adolfas Kleiba ir kan. Kazimieras Kriščiūnas.
Kiekvieną rugsėjį, pagerbiant per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą, prisimenami ir jų gelbėtojai, kurie, nepaisydami gresiančio mirtino pavojaus, gelbėjo pasmerktuosius mirčiai.
Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais, o memorialinis institutas katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti Jad Vašem Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio Tautų Teisuolių medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.“
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įsteigtas 1930 m. (prieš karą jis vadinosi Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir juo buvo apdovanoti 44 asmenys).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993-2012 metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 1199 asmenys. 831 lietuviui suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio Jad Vašem vardas. Tad iš viso patvirtinti apdovanojimai 1417 asmenų. Tarp jų ir paskutinieji 2012 metų apdovanojimai.
2012 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko iškilminga Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremonija.
Prezidentė savo kalboje ragino neleisti pamiršti juodųjų istorijos tarpsnių žydų tautai karo metu, skleisti ir stiprinti tolerancijos dvasią visuomenėje, neleisti tarpti tautinei neapykantai. Prezidentės teigimu, prasmingiausia žydų gelbėtojus atminti užkertant kelią bet kokiam žmogaus paniekinimui.
„Kiekviena pavardė, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, – kuri bus ištarta šiandieną – mūsų tautos pasididžiavimas, kaip kiekviena Lietuvoje genocido auka – yra visos mūsų šalies tragedija.“
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip jau rašyta, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikė 47 asmenims (6 sulaukusiems šių dienų, kitų – apdovanojimus po mirties priėmė giminaičiai).
Apdovanoti kunigai
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas akcentavo, kad be žmoniškumo negali būti pasiaukojimo ir aukos. Jis pasidžiaugė, kad mūsų krikščioniška Lietuva parodė, kaip reikia mylėti savo artimą, kai į žydų tautos asmenų gelbėjimą aktyviai įsijungė dvasininkai – per 40 kunigų yra gavę apdovanojimus, tačiau likę daug neišaiškintų vardų. Vyskupas pabrėžė, kad ilgamečio Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos klebono kunigo Felikso Eremino veikla gelbėjant Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę tyrinėti pradėta su „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) organizuota ekspedicija Daujėnuose. Ši leidykla leidžia seriją monografijų buvusiems Lietuvos valsčiams aprašyti. Ekscelencija ragino visus melstis, kad nemažėtų žmoniškumas.
Prezidentės pasirašytu dekretu apdovanoti ir dar trys Panevėžio vyskupijos kunigai: Juozapas Garška (1907-1990), 1939-1945 m. klebonavęs Geležiuose Šv. Juozapo parapijoje, ilgametis Pasvalio dekanas ir Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kan. Kazimieras Kriščiūnas (1882-1965) bei kun. Bronislovas Bumša (1888-1945) – artilerijos pulko kapelionas, pirmasis Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos bažnyčios rektorius (1919 m.), tuo metu dirbęs Grūžių Švč. Mergelės Marijos parapijoje.
Be keturių Panevėžio vyskupijos kunigų, apdovanotas dar vienas dvasininkas, tai buvęs Kužių Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kun. Adolfas Kleiba (1884-1948; tada Kauno, nuo 1997 m. Šiaulių vyskupija), išgelbėjęs 4 visiškai jam nepažįstamus žydų tautybės asmenis. Jis 1996 m. buvo pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu Jad Vašem, o 2012 m. apdovanotas ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Kun. Juozapo Garškos apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių – iš Prezidentės rankų priėmė kunigo sūnėnas Aloyzas Jūrelė.
Pirmasis Kupiškio altarijos kunigas
Per 47 dvasinio darbo metus kunigus F. Ereminas užėmė įvairias pareigas. Vikaru dirbo keturiose parapijose: Tirkšliuose (1915-1916), vėliau – Pagiriuose (1916-1919), Naujamiestyje (1919-1920 08 09), Ramygaloje (1920 08 09-1922 05 09), Kuratu – Velykiuose (1922-1928) ir Vadaktėliuose (1939 06 21-1939 12 30); trijose parapijose dirbo administratoriumi – Karsakiškyje (1939 12 30-1943 01 01), Daujėnuose (1943-1950; čia 1948-1950 m. ėjo ir tituluoto klebono pareigas) ir Skrebotiškyje (1950 10 05-1951 08 28); klebonu – Papilyje (1928 03 06-1934 12 31), Rozalime (1934 12 31-1936 12 19) ir Daujėnuose (1951 08 28-1962 10 27), altarista – Kupiškyje (1936-1939 06 21). Daujėnuose (su pertrauka) kun. F. Ereminas dirbo 18 metų – iki mirties. Čia jis garsėjo ne tik pastoracine veikla, klebonijos-altarijos statyba sovietmečiu, bet ir drąsa vokietmečiu gelbėjant žydaitę Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę, o sunkiais pokario metais, gelbstint parapijiečius.
„Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) 2010 m. vasarą organizuotoje ekspedicijoje, kuriai vadovavo iš Daujėnų kilęs žurnalistas Antanas Šimkūnas, straipsnio autorės užrašyti skirtingi žmonių pasakojimai apie kun. F. Eremino gelbėtą žydaitę skatino ieškoti to meto liudininkų, pačios Reginos Rozenbergaitės pažįstamų ar jos giminių. Straipsnio autorei pavyko išaiškinti kunigo išgelbėtosios ir globotos žydaitės Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės-Šteimanienės (1925 05 24-1987 07 16) istoriją, suradus Reginos giminaitį advokatą Isaaką Borveiną (1927 02 09-2012 05 22), kuriam padedant užmegzti ryšiai su Izraelyje gyvenančiomis Šteimanienės dukromis Aviva ir Lina – jos ne tik patikslino savo mamos istoriją, bet ir tapo liudininkėmis kunigo apdovanojimo byloje.
Atsiimti kun. Felikso Eremino apdovanojimo atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas su delegacija: Panevėžio vyskupijos kurijos kancleriu dr. kun. Gediminu Zdaniu, generalvikaru kun. Simu Maksvyčiu, Daujėnų seniūnu Vladu Vitkausku, daujėniške – Marija Mėkelyte, vaikystėje pažinojusia kun. F. Ereminą, o po jo mirties rūpestingai prižiūrinčia kunigo kapą, žurnalistu Antanu Šimkūnu – „Versmės“ ekspedicijos Daujėnuose vadovu, Antanu Vilūnu – garbingu mecenatu – Daugailių mokyklos bičiulių pirmininku, UAB „Vilava“ generaliniu direktoriumi, vertėja į anglų kalbą – Leonora Zapereckiene ir istorike dr. Aldona Vasiliauskiene.
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja (dešinėje) su vaikaite – praktikante iš Vokietijos Juta Ebbertz.
Mintys įteikus apdovanojimus
Prezidentei įteikus apdovanojimus kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė, iš Izraelio atvykęs David Beiman ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Įspūdingus kūrinius akordeonu atliko Andrius Balakovičius.
Faina Kukliansky pažymėjo, kad tuo tragišku laiku buvo gelbėjami ne tik žmonės, bet ir Lietuvos garbė, ir išsakė mintis dėl didesnio gelbėtojų įamžinimo, siūlydama įkurti Teisuolių alėją, džiaugdamasi, kad atnaujinama komisijos veikla.
Gintaro Jonaičio (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) ir straipsnio autorės nuotraukos
Dr. K. Rupeikaitė kalbėjo, kad Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus įteikimas kelia prieštaringus išgyvenimus: liudija apie žiaurumus ir drauge apie neabejingumą bei drąsą. Gelbėtojai kitaip ir negalėjo pasielgti – jie buvo dori ir drąsūs, nors tai ne vienam kainavo ir gyvybę. Tad būtina teisiųjų darbus, tarsi žodinę relikviją, perduoti iš kartos į kartą, raginti pastebėti šalia gyvenantį žmogų, nelikti abejingam.
David Beiman, prieš 24 metus išvykęs į Izraelį, pasakojo apie savo mamos Sofijos (Sonios) Vaškevičiūtės (vėliau Beimanienės) gelbėtojus Joną Vansovičių, jo žmoną Nataliją ir dukrą Janiną Vansovičiūtę (Grigaliūnienę), ketverius metus globojusius Sofiją. Abu Sofijos tėvai Nikojalus ir Tatjana Vaškevičiai sušaudyti Raseinių r. Kalnujuose. 2011 metais Jonas ir Natalija Vansovičiai bei jų dukra Janina Grigaliūnienė (Vansovičiūtė) pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Apie pasiaukojamą veiklą – papasakojo knygelė
Su apdovanotais Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jų pasiaukojama bebaime veikla supažindino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengta speciali knygelė „Gyvenimą dovanojusios širdys…“.
Šiame 32 puslapių leidinyje D. Selčinskaja apie ilgametį (1954-1990) Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboną, palaidotą šios bažnyčios šventoriuje, kun. Juozapą Garšką bei kun. F. Ereminą taip rašo:
„Tais sunkiais metais Reginai Rozenbergaitei ir Sarai Jakobsonaitei padėjo išgyventi, jas slėpė ir maitino daug šių apylinkių (Subačiaus krašto – A. V.) valstiečių. Tačiau ypač šiltai Regina Rozenbergaitė prisimena Veroniką ir Jurgį Naktinius iš Papilio apylinkės, Slyžių kaimo, kunigus Feliksą Ereminą, Juozapą Garšką. Kunigas Feliksas Ereminas parūpino Rozenbergaitei fiktyvius dokumentus (iš Rachelės ji tapo Regina), buvo priglaudęs savo namuose, ieškojo slapstymosi vietų. Geležiuose kunigavęs Juozapas Garška taip pat buvo priglaudęs Reginą klebonijoje, ieškojo slapstymosi vietų jai ir mokytojams Šeinai ir Chaimui Gertneriams.“
Kiekvienas naujas išaiškintas žydus išgelbėjęs lietuvis (patvirtintas liudininkų – išgelbėtų žydų ar jų artimųjų) liudija ir kitą lietuvių tautos – pasiaukojančios, drąsios, meilę savo artimui – pusę: kuo daugiau mes gebėsime išaiškinti žydus gelbėjusių asmenų, tuo greičiau nusimesime nepelnytą „žydšaudžių tautos“ pasmerkimą, dėl ko vyko atsiprašinėti mūsų politikai: juk kiekvienoje tautoje buvo (beje, ir yra) įvairių asmenų, nusikaltusių ir nusikalstančių žmoniškumui, bet tie asmenys – tai ne tauta ir, kaip rašė prel. dr. Juozas Prunskis, dėl kelių nusikaltėlių, negalima kaltinti visos tautos…
——-
Autorius: Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ