Užuot deginę rudenį nukritusius medžių ir krūmų lapus, galime pasigaminti puikios žemės savo augalams. Iš sodo ir daržo atliekų susidaręs humusas yra pagrindinis dirvos derlumo faktorius.
Kaip teisingai jį paruošti, kad augalų neužkrėstume kenkėjais ir ligomis, patarė UAB “Kupiškio komunalininkas” Želdynų priežiūros tarnybos vadovas Algirdas Gasiūnas.
Nuo pavasario iki rudens
Organinės medžiagos dirvožemyje, veikiamos gyvūnų, mikroorganizmų, deguonies ir vandens, virsta humusu. Tai sudėtingas kompleksinis junginys, glaudžiai susijungęs su dirvožemio mineraline dalimi.
Humusas yra pagrindinis derlingumo faktorius, ir pasak UAB “Kupiškio komunalininkas” Želdynų priežiūros tarnybos vadovo A. Gasiūno, pigiausias būdas pamaitinti mūsų augalus.
„Humusas reikalingas augalams. Naudojant šią medžiagą nereikia jokių trąšų. Nusipirkus durpinio substrato tenka augalus nuolat tręšti ir visa tai kainuoja. O humusą galima gaminti nuo pavasario iki rudens ir turėti puikios, derlingos žemės“, – sakė pašnekovas.
Humusui tinka visa žaluma: nuo pjaunamos vejos iki medžių šakų. Tik stambesnes atliekas, anot specialisto, geriau būtų susmulkinti. Mat humusui pasigaminti reikia mažiausiai dvejų metų, o stambesnės medžiagos lėčiau yra.
Geriausia humusui skirti kokią nors medinę dėžę, kuri praleistų orą. Šiam procesui reikalingas deguonis, todėl sukrautas atliekas verta nuolat pajudinti.
Kompostuokite be kenkėjų
Kai kurie žemdirbiai, pasak pašnekovo, iš sodo, daržo surinktas atliekas sluoksniuoja su durpėmis ar popieriaus lakštais. Taip paspartinamas puvimas.
Naudingiau tai daryti įmaišant pelenų. Mat komposto krūvoje mėgsta veistis ir įvairūs kenkėjai, tokie kaip grambuoliai ar spragšiai. Šių vabalų lervos pastaruoju metu ypač plinta mūsų žemėse, o humusas jiems pats maloniausias.
„Grambuolių tiek daug priviso, kad jie mūsų sodus ir miškus baigia nugraužti. Dzūkijoje miškininkai net miškų nesodina, kai šitų vabzdžių lervų dirvožemyje būna labai daug. Aišku, galima juos nuodyti cheminėmis medžiagomis, bet jos nuodingos ir patiems žmonėms – užteršia dirvas. Pats pastebėjau, kad grambuoliai labiausiai nemėgsta šarminės aplinkos. Todėl ir į humusą verčiau įmaišyti ne durpių, o pelenų“, – aiškino A. Gasiūnas.
Norint sveikos ir derlingos žemės, į humusą geriau nedėti ir sergančių augalų liekanų. Pašnekovas nepataria kompostuoti pastaruoju metu sergančių vyšnių šakų ir lapų. Taip pat reikėtų vengti kaštono lapų. Juose, kaip žinia, veisiasi mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.
„Jei yra galimybė, kaštono lapus geriausia gerai sugrėbti ir sudeginti, nes juose žiemoja kenkėjai“, – sakė A. Gasiūnas.
Pasak specialisto, pernai tokiu būdu buvo smarkiai apgydyti mūsų miesto kaštonai. Šiais metais tokiems darbams bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ pritrūko darbo jėgos.
„Pernai su pašalpų gavėjais rinkome lapus ir deginome. Tikrai padėjo. Bet šiemet tokių darbininkų prisišaukti jau sunkiau – visi žino, kad reikės paplušėti“, – kalbėjo bendrovės “Kupiškio komunalininkas” atstovas.
Kai kurie humuso pardavėjai gamindami kompostą pardavimui jį dar pakaitina. Taip daroma norint atsikratyti kenkėjų. Lietuvos gamintojai, pasak A. Gasiūno, dažniausiai pūdydami atliekas jas purškia tik nuo musių lervų.
Konteinerių dar nematyti
UAB “Kupiškio komunalininkas” žaliąsias miesto atliekas veža į Kupiškio rajone įrengtą žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Deja, pasak A. Gasiūno, čia surinktos šakos, lapai ir kitos atliekos tvarkomos ne itin naudingai. Viskas tiesiog sustumdoma ir nesmulkinama. Todėl gauti derlingo komposto bus labai sunku.
Kol kas, pasak pašnekovo, nieko rimta negirdėti ir dėl žadėtųjų kompostavimo konteinerių rajono gyventojams. Juos planuota dalinti praeitais metais. Šie konteineriai dar sunkiai skinasi kelią į Kupiškį. Nors jie, pasak kalbinto specialisto, būtų labai naudingi kompostuojant žaliąsias atliekas, nes pralaidūs orui ir kompaktiški.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ