Būsimos dienos, savaitės ar metų orai visuomet domino žmogų. Ne veltui turime tiek daug prietarų ir burtų jiems nuspėti. Tačiau šiais laikais pokštauti mėgstanti gamta nebepaklūsta jokiems dėsniams ar sinoptikų prognozėms. Tuo įsitikino ir netradicinį pomėgį septynerius metus turėjęs Juodpėnų gyventojas Virginijus Raugalė. Jis stebėdavo orus ir kiekvieną dieną aprašydavo juos sienos kalendoriuje. Vyras buvo net pastebėjęs įdomių dėsningumų, bet klimato kaita galiausiai sužlugdė visas jo teorijas.
Nuspėdavo orus
Į V. Raugalės motinos Eugenijos kiemą Juodpėnuose, kur tuomet svečiavosi jos sūnus, užsukome vieną lietingą praėjusios savaitės rytą. Gal todėl ir kalba apie orus ėmė rutuliotis savaime.
O gal nuo lietingos vasaros pavargę žmonės tiesiog rūpinosi, ar užderės sodo ir daržo gėrybės.
„Dėl klimato kaitos gamta krečia pokštus. Todėl nuspėti orus darosi vis sunkiau“, – sakė V. Raugalė.
Šis vyras septynerius metus vedė orų stebėjimo kalendorių, bet šiais metais liovėsi tai daręs.
Pasak pašnekovo, tokie užrašai tapo nieko verti – pasikeitęs klimatas viską sumaišė.
„Ankščiau, kai užsirašinėdavau orus, jie man praversdavo. Pagal tam tikrus dėsningumus galėjau nuspėti, kokia bus vasara ar žiema“, – kalbėjo juodpėnietis.
Traktorininku dirbantis Virginijus buvo pastebėjęs, kad senolių išmintis, jog trys žiemos mėnesiai atitinka tris vasaros mėnesius, visiškai pasiteisindavo.
Todėl galėdavo netgi nuspėti, kokia bus artimiausia diena.
„Gruodis atitikdavo birželį, sausis – liepą, o vasaris – rugpjūtį. Jei žiemą vieną dieną sninga, tai krituliai nusimato ir vasaros tą pačią dieną. Taip ir spėliodavau. Dažniausiai mano prognozės pasitvirtindavo ir būdavo labai reikalingos planuojant ūkio darbus“, – pasakojo pašnekovas.
Gamtos ženklai
Jo žodžiams pritarė ir V. Raugalės motina.
Nors ji iki šiol prisipažino nežinojusi apie įdomius savo sūnaus stebėjimus, visuomet klausydavo jo patarimo ruošiantis šienapjūtei ir kitiems darbams. Pasak ponios Eugenijos, jos sūnus niekad neklysdavo.
Savo užrašus vyras stengėsi pildyti kiekvieną dieną. Be to, jis dėmesį atkreipdavo ir į kai kuriuos liaudiško orų spėjimo būdus.
„Visada žiūriu, kaip skraido kregždės. Jei jos sklando pažeme, lauk lietaus. Tas pats prognozuojama, jei ant žolės vakare rasa neužsideda.
O aiškiausia, kad bus lietinga diena, galima nuspėti iš besileidžiančios saulės – jei ji sėda į debesį, giedros nebus“, – apie pagrindinius būdus pagal senolių išmintį nuspėti orus kalbėjo Juodpėnų gyventojas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ