Atėjus žiemai, būtina pasirūpinti paukščiais, nes šaltą ir gilią žiemą jie savimi pasirūpinti negali. Be to, ir mums, žmonėms, įvairiaspalviai paukščiai žiemą nudažydami baltą peizažą ryškesnėmis spalvomis suteikia džiaugsmo.
Kyla diskusijų
Paukščiams ištverti žiemą galima padėti įvairiais būdais. Profesionalai ornitologai žiemą maitina įvairius paukščius: kurapkoms stato specialias slėptuves – lesyklas, pelėdoms įrengia specialias vadinamąsias „pelių duobes“, mėsos liekanomis ir žuvimis maitina jūrinius erelius, dažniausiai miškininkai sodina ornitochorinius medžius ir krūmus. Pastaruosius galima sodinti ir savo sodybose – taip suderinamas grožis ir praktiška nauda.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skeptiškų nuomonių, kad lesindami paukščius žmonės atlieka savotišką meškos paslaugą ir kad nereikėtų kištis į paukščių gyvenimą. Esą maitinami vandens paukščiai yra skatinami pasilikti vis labiau užšąlančiuose vandens telkiniuose ir po stipresnių šalnų įšąla į ledą, arba taip pripranta būti maitinami, kad ima visiškai nebijoti žmonių ir pastoviose lesinimo vietose laukdami lesintojų tampa priklausomi nuo jų malonės. Tačiau, mūsų nuomone, tai nėra visiška tiesa. Pirmiausia reikia atskirti du lesinimo laikotarpius: šiltuoju metų laiku, kai paukščiai patys gali sėkmingai susirasti maisto, o jų lesinimas tėra daugiau pramoga, ir šaltuoju metų laiku, kai daugumai žiemojančių paukščių sunku susirasti maisto, o jų lesinimas yra ne tik savotiška pramoga, bet ir reali pagalba paukščiams.
Išsaugomos populiacijos
Bet kai kalbama apie paukščių globą šaltuoju metų laiku (vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį), teiginiai, kad nereikėtų kištis į natūralius laukinės gamtos gyventojų procesus, yra neteisingi ir nepagrįsti. Priešingai, kai kurie veiksmingi retų paukščių išsaugojimo metodai numato ir papildomą jų maitinimą šaltuoju metų laiku. Lietuvoje, remiantis kitų Europos šalių patirtimi, tokiu būdu yra bandoma padidinti jūrinių erelių populiaciją – parinktose nuošalesnėse šių erelių lankomose vietose yra reguliariai paliekama žuvų arba gyvulių skerdienos. Tai padeda paukščiams geriau pasiruošti perėjimo sezonui, jų reprodukcija būna didesnė: padeda daugiau kiaušinių, išsiritę jaunikliai būna stipresni ir sveikesni. Švedijoje maitinimo aikštelėse per žiemą yra paliekama apie 150 tonų kiaulienos, o Danijoje prieš daugelį metų nustoję perėti jūriniai ereliai dėl papildomo maitinimo vėl sugrįžo į šią šalį ir sėkmingai peri. Miškininkai, dažnai ir kaimų gyventojai, ir kai kurie medžiotojai žiemą įrengia specialias užuovėjas ir palapines kurapkoms, kurios čia suranda prieglobstį nuo pustomo sniego ar šalčio ir papilto lesalo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: