2024/11/16

Nuo šeštadienio nakties draudžiama agituoti už kandidatus, siekiančius Seimo nario mandato antrajame ture

Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka

Šeštadienį, pirmą valandą nakties, įsigalios rinkimų agitacijos draudimas – jau nebebus galima agituoti už kandidatus, spalio 23-iąją, sekmadienį, per pakartotinį Seimo rinkimų balsavimą sieksiančius Seimo nario mandato.

Sekmadienį dėl parlamentaro mandato varžysis per spalio 9-ąją vykusius rinkimus vienmandatėse apygardose daugiausiai balsų gavę kandidatai.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių, išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija, negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą.

Per sekmadienį vyksiantį pakartotinį balsavimą galutinai turėtų paaiškėti, kas įstatymus leidžiančioje valdžioje atstovaus Lietuvos rinkėjams.

Rinkimų apylinkės 68 vienmandatėse apygardose bus atvertos 7 val. ryto. Balsuoti bus galima iki 20 val. vakaro. Kiekvienoje rinkimų apygardoje varžysis po du kandidatus, kurie spalio 9-ąją per pirmąjį rinkimų turą surinko daugiausia balsų.

Balsavimo teisę iš viso turi apie 2,5 mln. Lietuvos piliečių, tačiau ne visiems reikia dalyvauti pakartotiname balsavime. Trijų apygardų rinkėjai Seimo narius išsirinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Jais tapo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujanti Ingrida Šimonytė bei du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis. Tad pakartotinis balsavimas nevyks sostinės Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardose.

Antrajame ture varžysis 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turi 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis – 12 kandidatų. Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko ir 5 Darbo partijos kandidatai, 5 save išsikėlę kandidatai, 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovauja po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) – po vieną.

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas – 5 mandatus.

ELTA

——-
Autorius:

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video