Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje rajono meras Jonas JARUTIS buvo du kartus išvykęs į komandiruotes užsienyje. Tai nepraslydo pro visuomenės akis. Penktadienį rajono vadovas vėl keliavo. Šį kartą į Baltarusiją. Ten vyko euroregiono „Ežerų kraštas“ tarybos posėdis. Tokie dažnoki valdžios pasivažinėjimai yra vertinami kontroversiškai. Jie neretai sulaukia kritikos dėl nereikalingo išlaidavimo iš mokesčių mokėtojų kišenės ir abejotinos tokių kelionių naudos šaliai, konkrečiam miestui ar savivaldybei. Ar tie priekaištai yra pamatuoti, kokio pobūdžio išvykose į Norvegiją ir Maroką pastaruoju metu dalyvavo rajono meras, pasiteiravome jo paties.
Koks buvo rugsėjo 22–25 d. Jūsų kelionės į Norvegiją tikslas?
Kupiškio, Ignalinos ir Ukmergės rajonų savivaldybės yra Norvegijos vyriausybės ir valstybės įmonės „Innovation Norway“ finansuojamo projekto „Trišalio bendradarbiavimo plėtra savivaldybėse“ partnerės. Tai buvo pažintinis vizitas – mokymai. Kartu su išvardintų savivaldybių atstovais vyko ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Iš Kupiškio važiavo ir Audrius Laucius, atstovaujantis Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai. Verslininkams atstovavo Verslo darbdavių konfederacijos atstovas. Tai nebe pirmas Lietuvos ir Norvegijos atstovų susitikimas dalinantis trišalio dialogo plėtros galimybėmis savivaldybėse. Pas mus anksčiau buvo atvykę projekto partneriai norvegai. Šis mūsų vizitas tęsia pradėtą bendradarbiavimą ir keitimąsi šios srities patirtimi. Pagrindinis vizito tikslas – susipažinti su viešojo, privataus sektoriaus ir profesinių sąjungų bendradarbiavimu Norvegijoje. Čia trišalės tarybos yra labai populiarios. Jos veikia 19 apskričių ir 428 savivaldybėse. Visi svarbūs vietos bendruomenėms klausimai, pvz., didesnės statybos, mokesčiai, minimalios algos dydis ir pan., išdiskutuojami tose tarybose ir tik vėliau priimami. Norvegijoje kokiai nors profesinei sąjungai priklauso visi darbuotojai. Profsąjungų judėjimas susiformavo 1930–1960 m., kai kilo šalies pramonė, intensyviai buvo pradėta vystyti naftos gavyba.
Kur vyko tie mokymai ir kokia buvo jų programa?
Mokymai vyko vidurio Norvegijoje, Steinkjer’o savivaldybėje, apie 200 km nuo Tronheimo. Tai antra pagal dydį Norvegijos savivaldybė, gyventojų skaičiumi panaši į mūsų savivaldybę. Ten labiausiai vystomas žemės ūkis. Projekto partneriai buvo parengę intensyvią mokymų programą. Apžiūrėjome vietos medicinos centrą, žemės ūkio kolegiją, susipažinome su ūkininkų šeima, turinčia kaimo turizmo sodybą, lankėmės Nacionaliniame tyrimų ir konsultavimo centre kaimo plėtrai, energetikos įmonėje NTE bei nuotoliniu būdu valdomoje uoloje sumontuotoje hidroelektrinėje. A. Laucius susipažino su vietos ugniagesių darbu.
Aš buvau pakviestas susitikti su Steinkjer‘o savivaldybės meru Bjorn Arild Gram. Šios savivaldybės Taryboje yra 47 nariai. Merą renka Taryba. Ankstesniais metais jie vykdė eksperimentą ir merą rinko tiesiogiai. Tačiau tokie rinkimai neprigijo. Ten daug metų veikia trišalė taryba, profesinės sąjungos gina darbuotojų interesus. Sprendimai svarbiais klausimais priimami po sudėtingo derybų proceso. Mums yra ko iš jų pasimokyti. Mes pasigendame visų gyventojų dalyvavimo sprendžiant iškylančias problemas. Tai akivaizdu ir rengiant pas mus pilietines diskusijas, bandant užmegzti glaudesnį ryšį su vietos bendruomene. Įspūdis man susidarė toks, kad socialinio dialogo sėkmė priklauso ir nuo to, kad Norvegijoje valstybei, o ne privatininkams priklauso vandentiekis, atliekų surinkimo sistema, viešasis transportas, elektros gamyba, dujotiekis ir naftotiekis, kitos svarbios sritys, kurių centralizuotas valdymas naudingesnis. Šiuo metu nuogąstaujama, ar į valdžią šioje šalyje atėję liberalios, dešiniosios politinės jėgos nesiims šio viešojo sektoriaus privatizavimo.
Steinkjer‘o meras atstovauja centro partijai, kuri savo ideologija yra artima mūsiškei Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Mero pavaduotojas ten kaip ir pas mus atstovauja socialdemokratams. Labai skiriasi tik ekonominis išsivystymo lygis. Steinkjer’o savivaldybės metinis biudžetas yra apie 700 milijonų litų, o Kupiškio rajono šių metų biudžetas – 51 mln. litų. Aptarėme abiejų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ