Nors rajono savivaldybės Tarybos darbotvarkėje buvo pusšimtis klausimų, tačiau sprendimams priimti užteko pusdienio.
Kitam kartui sprendimo priėmimas atidėtas tik dėl Kupiškio r. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudarymo.
Rems jaunimo iniciatyvas
Nuo kalbų prie konkrečių darbų pereita įgyvendinant pažadus ir idėjas, kurios gimsta kartą per mėnesį vykstančiose pilietinėse diskusijose. Ten savo pastebėjimus, mintis išsako atėję rajono gyventojai.
Beveik prieš mėnesį vykusios diskusijos metu Kupiškio jaunimo centre su rajono jaunimo atstovais rajono Tarybos narys Valentinas Beinoris buvo iškėlęs idėją Savivaldybei finansiškai paremti jaunimo vykdomus projektus. Šiame Tarybos pasėdyje jis pateikė pasiūlymą steigti jaunimo iniciatyvų rėmimo fondą ir 2013 metų Savivaldybės biudžete tam reikalui numatyti 100 tūkstančių litų.
„Jeigu norime, kad jaunimas kažką galėtų padaryti, reikia prisidėti finansiškai. Tam reikia ir sistemos, kuri atrinktų, prižiūrėtų, kaip vykdomi projektai. Manau, kad tai gali būti valdyba, į kurią būtų deleguoti tam tikrų institucijų atstovai, – sakė V. Beinoris. – Šiam fondui lėšų galima rasti iš mokinių maitinimo įplaukų.“
Kad tokio fondo reikia, prieštaraujančių neatsirado, tik diskutuota, kas turėtų būti siūlomoje valdyboje, nes projekte buvo įrašytos konkrečios ugdymo įstaigos. Tarybos narys Aidas Mikėnas siūlė nepalikti už borto kaimo ugdymo įstaigų mokinių ir į valdybą deleguoti jų atstovus.
Rajono Tarybos narių nuomone, reikėtų nustatyti, kokia suma bus skiriama finansavimui.
Rajono meras Jonas Jarutis pirmam kartui pasiūlė, kad tai būtų iki 10 tūkstančių litų.
Pastabų dėl paties darinio formuluotės turėjo Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Nijolė Jaruševičienė. Ji teigė, kad įsigaliojus naujai tvarkai pavadinimas – fondas yra netinkamas. Geriau tai pavadinti programa, o valdyba turėtų vadintis komisija.
Tokioms pastaboms buvo pritarta ir už tai, kad būtų įsteigta Jaunimo iniciatyvų rėmimo programa, rajono Taryba balsavo vienbalsiai.
Susidomėjo lytiniu švietimu
„Diena, kai Rūta buvo Ričardas“ ir „Diena, kai Karlis buvo Karlina“. Taip vadinasi naujos knygelės, iš kurių mokomi latvių vaikai darželiuose. Jose pasakojama, kaip vieną dieną mergaitė atsibunda būdama berniukas, o berniukas – būdamas mergaite. Vaikai nusprendžia nevadinti vienas kito berniuku ar mergaite, pasivadina belyčiais vardais. Latvijoje pedagogams taip pat išleista knyga „Darželis, kuriame yra vietos Pepei princui ir Piratui princesei“.
Baiminantis, kad netrukus ir Lietuvoje ugdymo įstaigose gali pasirodyti nauja programa, kurioje platinama medžiaga susijusi su ne visiems priimtinu lytiniu auklėjimu ir lytine orientacija, kuomet berniukams siūloma būti mergaitėmis ir atvirkščiai – mergaitėms – berniukais, Tarybos narys V. Beinoris pateikė pasiūlymą įpareigoti Kultūros ir švietimo skyrių, kad nesuderinus su Savivaldybės Kultūros ir švietimo, sporto ir teisėsaugos komitetu, nebūtų vykdomi tokie projektai bei platinama medžiaga.
Lietuvoje šio projekto vykdytojas Moterų informacijos centras, projektą finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras. Knygutė jau yra išversta į lietuvių kalbą, nors jos turinys kol kas neviešinamas.
Lapkričio 5 d. Moterų informacijos centras turi pateikti galutines knygučių versijas. Tuomet darbo grupė nuspręs, ar knygos tinkamos publikuoti. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija uždrausti publikuoti tokius leidinius neturi teisės.
„Tokių atvejų Latvijoje jau buvo, o Lietuvoje metodika dar ruošiama ir kitų metų kovo mėnesį gali būti jau padalinta ugdymo įstaigoms apeinant rajonų švietimo skyrius, – sakė V. Beinoris. – Mes tokiems dalykams norime užbėgti už akių.“
Pasak Kultūros ir švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto pirmininko Andriaus Kleniausko, jų Komitete šis klausimas buvo svarstomas. „Žinome, kad Europos Sąjungoje į tai žiūrima labai liberaliai, gal ir pažeistume kokius galiojančius aktus, bet turėti savo nuomonę galime“, – sakė A. Kleniauskas.
Ar rajono Taryba neperžengia savo kompetencijos ribų, suabejojo ir rajono meras J. Jarutis: „Man taip pat nepatinka tokie judėjimai, tačiau ar neatrodysime juokingai priimdami tokius sprendimus. Gal užtektų tik kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją.“
Tarybos narys Aidas Mikėnas teiravosi, ar gali neaprobuotos programos pakliūti į ugdymo įstaigas.
Rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė užtikrino, kad ne: „Ugdymo įstaigos dirba tik pagal aprobuotas ugdymo programas ir visai netikslinga priimti tokį sprendimą.“
Visgi Tarybos nariai nepabijojo išreikšti savo nuomonės ir pritarė pateiktam V. Beinorio pasiūlymui. Už balsavo 15 Tarybos narių, prieš – 1, susilaikė – 7.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ