Rinkodaros ekspertai pastebi paradoksalų reiškinį – mažuosius miestus palieka gyventojai, čia trūksta darbo, tačiau prekybos centrų ir parduotuvių tik daugėja. Tarp specialistų pateiktų pavyzdžių yra ir Kupiškis. Iš tiesų čia dirba visi didieji prekybos centrai, keletas padėvėtų rūbų parduotuvėlių, o gėlių gali nusipirkti ant kiekvienos gatvės kampo. Manoma, kad prekybą tokiuose miesteliuose palaiko pigi nuoma ir nedidelės verslo sąnaudos. O gal mūsų gyventojai iš tikro labai mėgsta „šopintis“?
Lenkiame didmiesčius
Matant eiles prie socialinės pašalpos ir kompensacijų, bedarbių gretas Darbo biržoje ir lengvesnės duonos į užsienį ieškoti išvažiuojantį jaunimą, sunku patikėti, kad mūsų rajono gyventojai lepintųsi apsipirkinėjimu parduotuvėse. Tačiau Statistikos departamentas paskelbė duomenis, kurie teigia, kad Kupiškio rajonas iš kitų šalies regionų išsiskiria didelių parduotuvių skaičiumi.
Prieš porą metų tūkstančiui kupiškėnų teko 5,9 parduotuvių. O jų plotas vienam Kupiškio gyventojui siekė 0,587 kv. m.
Palyginti su kitais rajonais, tai pakankamai aukšti rodikliai. Pagal parduotuvių skaičius 1000 gyventojų mus lenkė tik kurortinė Palangos, kur teko 9,1 parduotuvių, Neringos – 6,4 ir Šiaulių savivaldybė – 6,9.
Kupiškis parduotuvių skaičiumi tūkstančiui gyventojų lenkia netgi Vilniaus, kur šis rodiklis 2010 metų pabaigoje tebuvo 4,9, ir Kauno (5,7) miesto savivaldybes.
Panevėžio apskrityje šiuo atžvilgiu mes – absoliutūs lyderiai.
Maisto ir buities prekės
Parduotuvių žemėlapis per tuos dvejus metus mūsų rajone ne itin pasikeitė. Galima būtų pasakyti, kad nepaisant krizės čia vis dar dygsta po vieną kitą naują parduotuvėlę. Pirkėjų Kupiškyje tikisi rasti neseniai atsidariusios buitinės technikos, dėvėtų rūbų parduotuvės, senų daiktų komisas.
Rinkodaros ekspertų nuomone, mažmeninę prekybą nedideliuose rajonuose skatina mažesnė nuoma ir verslo sąnaudos. Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Paulius Pranckūnas įžvelgia keletą kitų priežasčių: „Mūsų rajonas palankus prekybai dėl keleto priežasčių. Svarbiausia iš jų, mano nuomone, geografinė padėtis. Kupiškis yra kaip centras Panevėžio apskrityje. Jis panašiais atstumais nutolęs nuo Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, taip pat nuo Utenos apskrities miestų – Anykščių ir Utenos. Per Kupiškį eina svarbūs magistraliniai keliai Panevėžys-Daugpilis, Panevėžys-Utena. Turime geležinkelį. Taigi susisiekimas – tikrai geras ir patogus. Taip pat rajonas palankus prekybai dėl jo dydžio. O daugiausia pardavinėjamos Kupiškyje maisto ir buities prekės.“
P. Pranckūno nuomone, Kupiškyje yra daug laisvų nišų verslui vystyti. Pasak pašnekovo, mums dar labai trūksta maitinimo įstaigų, laisvalaikiui skirtų vietų, apgyvendinimo paslaugų. Taip pat, anot jo, Kupiškiui stinga ir keleto didelių gamybos įmonių, kurių atsiradimas sumažintų nedarbą.
Išgyvena sunkiai
Būtent dėl pastarosios priežasties nėra taip lengva gyventi visoms gausiai įsikūrusioms mūsų rajono prekyvietėms.
Užsukus į prekybos centrą „Maxima“ galima pamatyti daug mažyčių parduotuvėlių, dailiai įsirengusių už stiklinių durų. Tačiau ne viena jų ir per visą dieną kartais nesulaukia nė vieno kliento.
Klientų antplūdžiu, ko gero, negali pasigirti „Maximos“ pastate kauniečių atidaryta parduotuvėlė „Centesima“. Čia juvelyriniais dirbiniais ir papuošalais prekiaujanti pardavėja Rima Satkevičienė sakė, kad išsilaikyti parduotuvei tikrai nelengva. Žmonėms ne kiekvieną dieną prireikia brangaus papuošalo – tik tam tikromis progomis. O pinigų stygius dažnai priverčia atsisakyti malonumo pasidabinti auksu ar sidabru. Pardavėjai yra tekę sulaukti pirkėjų, kurie prašė parduoti prekę išsimokėtinai. O tokios paslaugos čia neteikiamos.
„Tai ne maisto produktai, kad klientų eilės stovėtų. Kaip iš tiesų yra, tik parduotuvės savininkai galėtų pasakyti, bet, mano nuomone, mes čia gyvename labai sunkiai. Labai brangiai mums išeina patalpų nuoma, bet yra, kaip yra…“ – kalbėjo R. Satkevičienė.
Ne pelnas – tikslas
Rinkodaros ekspertų sukurtą mitą apie pigią nuomą mažame mieste paneigė ir „Norfos“ prekybos centre dirbanti gėlių parduotuvės „Saulės žiedas“ savininkė Jolanta Koncevičienė. Už mažas patalpas ji moka apie 300 litų per mėnesį. O prieš šešerius metus jai buvo pasiūlyta dvigubai didesnė kaina, kuri, pasak pašnekovės, šiame versle – net nelogiška.
„Kai tik pradėjau dirbti, man pasiūlė 700 litų nuomos kainą. Tokius pinigus parduodant gėles net atidirbti nelengva. Todėl išsikovojau pigesnes darbo sąlygas. Dabar dirbu ir duonai užtenka – didelių turtų iš šio verslo nesusikrausi“, – sakė J. Koncevičienė.
Moteris patikino ir itin nesistengianti siekti didelio pelno. Mat savo parduotuvę ji atidarė norėdama įgyvendinti seną svajonę: „Visą gyvenimą norėjau pardavinėti gėles. Bet bijojau neįtikti klientams, juk čia reikia suprasti kiekvieno skonį – ir dabar dėl to jaudinuosi. O pradėti verslą paskatino giminaitė floristė. Todėl išmokau šios srities pagrindus ir iki šiol dirbu.“
Su verslo liudijimu dirbanti pardavėja pati kuria puokštes, priima užsakymus papuošti sales, bažnyčias įvairių švenčių metu. Ir dėl didelės konkurencijos Kupiškyje ji nesuka galvos. Nors būna dienų, kai jos paslaugų prireikia vos vienam kitam pirkėjui.
„Turiu savo klientų ratą, džiugu, kad jie pasitiki manimi ir grįžta. Man tiek ir pakanka. Padėka, geras žodis kartais atlygina didelį pelną. Retkarčiais net tenka sukurti tokią puokštę, kurios savikainos klientas Kupiškyje net nesuprastų, ir atiduodu prekę be uždarbio. Mažame mieste kainų daug nepadidinsi“, – sakė J. Koncevičienė.
O kupiškėnams gėlių, kad ir labai keista, pasak verslininkės, tikrai reikia – jas žmonės perka ir šventėms, ir pasimatymams. Mūsų gyventojų skonis truputį skiriasi nuo didmiesčio. Kupiškio pirkėjai, pardavėjos pastebėjimu, nelabai mėgsta natūralumo – jiems reikia ne tik gėlės, bet ir blizgučių prie jos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ