Dalis šalies seniūnijų jau kuris laikas rengia savo veiklos programas, pagal tai gauna asignavimus joms įgyvendinti ir gali pačios planuoti savo būsimas išlaidas. Ši galimybė atsirado įvedus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus siekiant didesnio seniūnijų savarankiškumo ir galių. To reikalauja ir Europos vietos savivaldos chartija.
Kupiškio r. savivaldybė vis dar nesutinka paleisti nuo pavadžio savo seniūnijų. Teigiama, kad jų biudžetai nuo to geresni netaps, o ir patys įstatymų leidėjai dar ne viską iki galo apmąstė įvesdami pakeitimus. Didesnio savarankiškumo nesiekia ir pačios seniūnijos.
Mums ir dabar gerai
Prieš keletą metų Vietos savivaldos įstatyme atsirado nuostata, kad seniūnas yra savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas ir visos seniūnijos turi savo sąskaitas banke. Kiekvienais metais, tvirtindama Savivaldybės biudžetą, Savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas.
Tokiu būdu savarankiškumo jau siekia kai kurios šalies seniūnijos. Šių metų pradžioje šalyje vienuolika seniūnijų tapo savivaldybės filialais ir įgijo teisę disponuoti savo biudžetu Kauno rajone. Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais tapusios seniūnijos tokiu būdu turi daugiau galių. Joms žymiai lengviau spręsti kiekvienai seniūnijai aktualias problemas, savarankiškai paskirstant savo biudžetus.
Tačiau iki šiol dar nemažai šalies seniūnijų finansavimą vykdo savivaldybės administracija. Tokiu principu dirba ir Kupiškio rajono seniūnijos.
Jos iš Savivaldybės biudžeto gauna paskirtas lėšas keliams, aplinkai sutvarkyti ir kitiems darbams.
Pasak Kupiškio rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus Ž. Aukštikalnio, mūsų rajonui visiškai gera ir dabartinė tvarka. Savivaldos įstatymo pakeitimai dėl seniūnų savarankiškumo, anot jo, gal būt tinka didesnėms ar nuskriaustoms seniūnijoms.
„Šie pakeitimai labiau tinka didesnėms ir nuo savivaldybės nutolusioms seniūnijoms. Tada gal joms ir reikia atskirų programų, buhalterijų. O gal kai kuriose savivaldybėse pasitaiko nuskriaustų seniūnijų, kurios gauna per mažai lėšų, todėl šie pakeitimai joms truputį padėtų. O mums užtenka ir dabartinės sistemos – nematome jokio skirtumo. Mes nenusižengiame jokiems įstatymams“, – sakė pašnekovas.
Be to, Ž. Aukštikalnio nuomone, tai kad seniūnijos turi tapti savivaldybių filialais jau neleidžia kalbėti apie jų visišką savarankiškumą. Bet kokiu atveju jos priklausys nuo savivaldybių biudžeto. Veiklos programos, anot jo, tai tik neapgalvotas įstatymų leidėjų sumanymas.
Direktoriaus duomenimis, Panevėžio apskrityje nė viena seniūnija nėra visiškai savarankiškas padalinys.
Pinigų daugiau nebus
Laisvės valdyti savo pinigus ne itin siekia ir patys mūsų rajono seniūnai. Pasak Kupiškio seniūnijos seniūno Juliaus Vytauto Semėno, seniūnijose tokie pakeitimai nieko naujo neatneštų. Jei pinigų dabar mažai, tai, anot jo, tapus asignavimų valdytojais jų, ko gero, nepadaugėtų. „Turime savo sąskaitas, antspaudus. Pinigus iš biudžeto mums paskirsto Taryba.
Tačiau jei mes patys asignuotume savo lėšas, niekas nepasikeistų – nemanau, kad pinigų tokiu būdu gautume daugiau“, – samprotavo J. V. Semėnas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ