Šiemečiai „Metų ūkio“ konkurso dalyviai yra iš Kupiškio ir Alizavos seniūnijų, argi kitur nėra galinčių ir norinčių varžytis?
„Reikia, kad žmogus sutiktų dalyvauti, reikia jį įkalbinti. Daugelis ūkininkų visai nesiveržia į lyderius, jie linkę ramiai dirbti savo darbus. Bet jau laikas jaunimui perimti iniciatyvą“, – teigia Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis, vadovaujantis ūkių apžiūros vertinimo komisijai. Jam pritaria kiti komisijos nariai Valentas Mankūnas, Aušra Petronytė, Genė Žilinskienė.
Pasirinkimas – būti prie žemės
Dvidešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų, nuosekliai su Europos Sąjungos parama vykdoma ūkių modernizavimo ir kaimo plėtros programa užaugino naują žemdirbių kartą, kuri nebijo skolintis ir rizikuoti, taikyti modernias technologijas, kurti pažangius ūkius. Beveik visi šių metų konkurso pretendentai pasakojo dalyvavę jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, ūkių modernizavimo projektuose, dabar pateikę ne po vieną paramos paraišką. Dalius Jankauskas, 36 metų ūkininkas, vienas iš tokių jaunosios kartos atstovų.
Agronomas pagal išsilavinimą, talkinti tėvams ūkyje sako pradėjęs iš paauglystės metų, pats savarankiškai ūkininkauti ėmėsi daugiau nei prieš dešimtmetį. Gyvena senelių ir prosenelių laikus menančioje senoje tėviškės sodyboje. Tai liudija sena iš Grincagalės kaimo čia pergabenta klėtis, dideli medžiai ir senas sodas. Per karą mediniai statiniai nudegę, liko tik kalvė ir tvarto liekanos, gyvenamuosius ir ūkinius trobesius teko atstatyti. Gyvenamasis namas rekonstruotas ir išplėstas.
D. Jankauskas sako, kad jo brolis Vidmantas („Kupiškėnų enciklopedijos“ ir „Kupiškio“ almanacho redaktorius) archyvuose surankiojo rašytinius duomenis apie Jasiškyje įsikūrusius protėvius ir atsekė praeitin apie pustrečio šimto metų.
Taigi jaunąją kartą prie gimtinės laiko gilios ir tvirtos šaknys. Dabar laiko ir žemdirbiška kasdienybė, Dalius aplinkui tėviškės namus įdirba per 100 ha žemės, augina žieminius ir vasarinius kviečius, vasarinius rapsus. Komisijos nariai pereina per kiemą ir čia pat gali įvertinti rapsų laukus. Dar pavažiuoja tolėliau, iki vasarinių kviečiukų, visi sako, kad neprastai atrodo. Ūkininkas prasitaria laukiantis pranešimo dėl pateiktos paraiškos pirkti naują kombainą ir naują vartomąjį plūgą, nauja technika bus ir našesnė, ir patikimesnė.
Technika – nebetelpa sodyboje
Alizavoje gyvenantis ūkininkas Alvydas Jasinskas juokauja, kad kokios nors technikos ar padargų daugiau savo ūkiui pirktis ar statytis jau nebegali, nes…niekas nebetilps. Sodybos sklypas gyvenvietėje labai ankštas, reikia palikti vietos ir pievelėms, gėlynams, sodui, o visa technika sugrūsta aplinkui namus ir kieme, ten pat pastatyta nedidelė džiovykla.
„Štai jums pavyzdys, kaip nereikia ūkininkauti“, – juokauja, lydėdamas vertinimo komisiją iki gražaus vasarinių kviečių lauko.Kartu su sūnumi Mindaugu, studijuojančiu agroverslą Vilniaus kolegijoje, A. Jasinskas plėtoja 300 ha augalininkystės ūkį. Šiemet pasėjo vasarinius ir žieminius kviečius, vasarinius rapsus. „Žieminiai kviečiai viename lauke jau išgulę, rapsai šiemet pomenkiai, mažai ankštarų, kenkėjai pasidarbavo“, – įvardija rūpesčius šeimininkas. Ir priduria, kad iš didelių derliaus lūkesčių gali šiemet aruodai liesi būti. Išlikę atmintyje bene 1987-ieji, kai užsitęsusios liūtys leido į javų laukus kombainams įvažiuoti tik rugpjūčio 22 dieną. Kad tik šiemet taip nenutiktų…
Taip bekalbant ir bepildant komisijos nariams konkurso dalyvio vertinimo lapą, užėjo ir vėl suspėjo praeiti greita liūtis, tarsi patvirtindama, kad darbštus ir rūpestingas ūkininkas daug gali, bet gamtai jis vis dėlto ne viršininkas.
Ūkininko nerimas
Paskutinė stotelė apžiūros kelionėje – Keršuliškių kaime pas ūkininką Skirmantą Gurklį. Gražus ir tvarkingas kiemas, tvarkingi ūkiniai pastatai ir …po kiemą, supynėse, smagiai siaučianti mažoji šeimyna, dukros Danielė ir Rusnė. Bus kam netrukus talkinti tėveliams.
S.Gurklys ūkininkauja dar tik šeštus metus, ūkį perėmė iš tėvų. Kupiškio žemės ūkio mokykloje įgijo ūkininko profesiją, dabar turi gausybę kvalifikacinių pažymėjimų, nes lanko visus seminarus ir kursus, apie kuriuos tik sužino ir yra kviečiamas. Žinios niekada nepamaišys, kaip pats sako. Žemės deklaruoja apie 150 ha, trečdalis plotų yra nuosavi, augina kviečius, truputį rapso, šiek tiek salyklinių miežių.
Ūkininkui neramu, kad vis užklumpantys lietūs neišguldytų javų, jau yra tokių priplaktų plotelių. Nesigaili, kad neskubėjo sudaryti išankstinių sutarčių su derliaus supirkėjais, dabar tokie neprognozuojami rinkų pokyčiai.
Komisijos nariai netrunka užpildyti vertinimo lapus ir – darbas atliktas.
Pusė darbo atlikta. Dabar reikia palūkėti rezultatų.
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ