Autorės nuotrauka
Kupiškio rajono savivaldybės darbuotojams, verslininkams ir įvairių organizacijų atstovams surengtas seminaras „Korupcija ir jos prevencija“. Jį vedusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Rita Škutienė aiškino korupcijos priežastis, paplitimo mastus Lietuvoje ir užsienyje bei dėstė kovos su ja būdus. Lektorei taip pat teko raminti į seminarą susirinkusius klausytojus, kuriems ši pokalbio tema protarpiais itin kėlė juoką.
Lietuva korupcijos nepažabojo
Korupcija pasaulyje gyvuoja jau ne vieną tūkstantmetį. Šis reiškinys lydėjo net ir pirmąsias Olimpines žaidynes Graikijoje. Kyšininkavimas, neskaidrūs viešieji pirkimai, pasinaudojimas tarnybine padėtimi, giminaičių protegavimas – taip korupcijos spektras išsišakojo iki šių laikų.
Gana liūdna šios srities situacija mūsų šalyje. Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuva iš trisdešimties Europos valstybių praėjusiais metais užėmė tik 22 vietą pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI – surikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų).
Lietuvos KSI 10 balų skalėje vos tesiekia 4,8. Tai reiškia, kad mūsų valstybė žemiau 5 balų ribos, kuri žymi valstybės gebėjimą pažaboti korupciją.
Geriausiai šią misiją sekasi vykdyti Danijai (9,4), Suomijai (9,4), Švedijai (9,3). Korupcija įsigalėjusi Rusijoje (2,4), Baltarusijoje (2,4), Italijoje (3,3) bei daugumoje Afrikos valstybių.
Tokius tarptautinius tyrimus Kupiškio rajono savivaldybėje praeitą savaitę pristatė čia apsilankiusi STT Panevėžio valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė R. Škutienė. Ji jau antrą kartą lankėsi mūsų rajone, bendravo su Kupiškio savivaldybės tarnautojais, verslo ir įvairių organizacijų atstovais.
Seminarą įgyvendinant Kupiškio rajono savivaldybės 2010-2012 metų korupcijos prevencijos priemonių planą organizavo Kupiškio rajono savivaldybės Korupcijos prevencijos komisijos nariai.
Lietuviai pakantūs korumpuotiesiems
Kalbėti korupcijos tema, pasak R. Škutienės, yra svarbu. Mat paskutiniu metu spaudoje nuskambėjo ne vienas skandalas, kur įsipainioję ir kyšius ėmę politikai, ir tarnybine padėtimi pasinaudoję verslininkai. O visuomenė tokiems reiškiniams tampa vis pakantesnė.
„Spauda apie tai daug rašo. Bet kuo baigiasi tokie atvejai? Panevėžyje visiems žinomas valdininkas po korupcijos skandalo buvo priimtas į darbą mokykloje. Aišku, galima sakyti, kad tai nėra prestižinė vieta, ir atlyginimas nedidelis, tačiau čia mokosi vaikai, kurie mato prastą pavyzdį. Kyšininkavimas sudrumstė ir Europos krepšinio čempionatą, tačiau šis įvykis nebuvo garsiai publikuojamas“, – apie aplinkinių abejingumą korumpuotiems asmenims kalbėjo R. Škutienė.
2011 metais atliktų tyrimų duomenimis, korupciją gyventojai, kaip rimtą problemą, įvertino tik po mažų atlyginimų, nedarbo, didelių kainų ir emigracijos.
Šios problemos aktualesnės ir valstybės tarnautojams. Jiems už korupciją didesnė problema Lietuvoje atrodo alkoholizmas.
Tuo tarpu verslininkai korupciją labai problematiška laiko po didelių mokesčių.
Toks korupcijos vertinimas mūsų tautoje, pasak STT atstovės, nekinta jau kelinti metai.
Lietuviai vis dėlto įsitikinę, kad korupcija didelė kliūtis jų gyvenime. Taip vykdant sociologinį tyrimą 2011 metais sakė visos apklausos grupės: gyventojai, valstybės tarnautojai ir verslininkai. Pastarieji respondentai pridūrė, kad laikas versle labai svarbus, todėl kyšiai yra tam tikra investicija. Taip pat nemažai verslininkų sutiko, kad korupcija sutepa neefektyviai veikiančius valstybės mechanizmus.
Dažniausias kyšininkavimas
Daugiausia korumpuotomis institucijomis Lietuvos gyventojai laiko sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus ir policiją. Tuo tarpu verslininkai į pirmąją vietą iškelia savivaldybes.
Apklausos dalyvių nuomone, siekiant asmeninės naudos Lietuvoje dažnai naudojamasi giminaičių ir šeimos narių protegavimu, politinės partijos užnugariu.
Labiausiai paplitusi korupcijos forma mūsų šalyje – kyšininkavimas. Net 79 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad jis padeda išspręsti problemas. Su tuo sutiko ir 67 procentai valstybės tarnautojų.
Todėl panašus skaičius apklausos dalyvių duotų kyšį, o trečdalis apklaustų gyventojų prisipažino, kad jį ir paimtų. Lietuviai įsitikinę, kad kaltos abi kyšininkavimo pusės: tiek duodantys, tiek imantys.
Auksinės mintys apie korupciją
Lietuvos gyventojų ir verslininkų nuomone, baudžiamosios priemonės yra efektyviausios kovojant su korupcija, tuo tarpu valstybės tarnautojai mano, kad efektyviausios turėtų būti prevencinės priemonės.
Kupiškio rajono valstybės tarnautojams bei kai kurių Savivaldybės įmonių vadovams antrus metus iš eilės pristatoma korupcijos situacija Lietuvoje ir jos prevencija kažkodėl pakėlė nuotaiką. Klausytojams nuolat niežėjo liežuvį pasakyti ką nors šmaikštaus seminaro tema.
“Kam didelis ačiū – geriau maža… dovanėlė.„ “Koks tavo telefono operatorius: STT ar FNTT.„ “Antanai, nusiramink, tavo adresą tuoj pasižymės. Žinok, šitoje salėje dabar filmuojama.„ “O šitas kainas reikia įsidėmėti, gal ir visą sąrašą iš interneto išsitraukti„ – (komentaras rodant skaidres apie kyšių sumas tam tikruose sektoriuose ir už vienas ar kitas paslaugas). „Kodėl dovanėlė blogai – juk ir psichologai įrodė, kad tai pagerina nuotaiką, sušvelnina toną. Argi ne maloniau tuomet bendrauti?„ „Tokios baudos kyšio neatsvers.“ Tokiomis frazėmis mūsų valdininkai komentavo STT atstovės pranešimo duomenis. Iš salėje laidomų komentarų buvo galima susidaryti nuomonę, kad ši tema mūsiškiams nėra svetima…
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ