Autorės nuotrauka
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus nariai savo ataskaitiniame susirinkime aptarė praėjusių metų veiklą ir svarbiausius uždavinius. Žmonės buriasi, kai turi bendrą tikslą ir panašių interesų. Ūkininkų sąjunga vienija ūkininkus, žmones, kurie dirba žemę, augina javus ir gyvulius, palaiko kaimo gyvastį. Sąjunga turi ūkininkams padėti, juos burti, lavinti, mokyti išgyventi laisvoje rinkoje. Ar ūkininkų organizacijai tai pavyksta?
Jeigu tai pavyktų, narių susirinkimus turbūt tektų kviesti miesto aikštėje ar stadione, tokios talpios salės Kupiškyje nepavyktų rasti…
Kupiškio rajone yra apie du tūkstančiai įregistruotų ūkių. Ūkininkų sąjungai šiuo metu priklauso 69 nariai. Tai ir būtų atsakymas, ar laisvanoriškoje veikloje ūkininkai mato prasmę ir naudą, ar jaučia visuomeniškos saviraiškos poreikį? Turbūt nėra nei didelio noro, nei būtino poreikio. Ar taip mąstančių ūkininkų reikia pačiai sąjungai? Jai reikia aktyvių, iniciatyvių, drąsių ūkininkų, turinčių norą dirbti bendriems interesams. Tokių nedaug, taigi natūralu, kad sąjunga tokia negausi. Paguodai galima priminti, kad yra rajonų šalyje, kaip Biržai, Radviliškis, kur Ūkininkų sąjungos visai nėra, matyt, ir savo problemas ūkininkai ten geba išspręsti kitaip, gal pavieniui, gal per partnerius, sąjungininkus, politikus… O galbūt jie ten neturi jokių problemų?
Pirmininko žvilgsniu
Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis, pateikdamas praėjusių metų veiklos ataskaitą, išvardijo padarytus darbus – tai ir seminarai, susitikimai su seniūnais, melioracijos ir žemėtvarkos specialistais, tai seniai rajone bebuvusios artojų varžybos, savitarpio pagalbos iniciatyvos.
Antai nusiaubė audra Antano Vaitkevičiaus fermą, pražuvo keliolika karvių, ūkininkai pagelbėjo, padėjo.
Dabar ūkininkams svarbūs kiti reikalai jau spręstini aukštesnės valdžios kabinetuose. Tvyro nežinia dėl žemės mokesčių pakeitimų, dėl Ūkininko bankroto įstatymo, selekcinio mokesčio, dėl išmokų dydžio, siekių labiau suvienodinti jas visose Europos Sąjungos šalyse. Jau seniai ūkininkai skundžiasi dėl pabrangusių augalų apsaugos priemonių, cheminių produktų, kurie kaimyninėje Lenkijoje yra gerokai pigesni. Būtų galima jų iš ten įsivežti, bet tam reikia Žemės ūkio ministerijos konkrečių sprendimų. Kad jie atsirastų, reikia kažkam ilgai ir atkakliai varstyti valdininkų duris, vis priminti, paraginti – štai kam reikalingi aktyvūs, iniciatyvūs ūkininkų atstovai.
Aktyvumo vaisių gyvai jau galima pamatyti kai kuriose srityse. Ūkininkai tarpusavyje seniai bėdoja dėl griūvančių melioracijos įrenginių, menkų valstybės šiai sričiai skiriamų lėšų, bet tik kalbomis viskas ir baigiasi.
Šią vasarą ūkininkai pasitarė su seniūnais, melioracijos specialistais, sudarė komisiją, ją papildė, kreipėsi į rajono Tarybą, kad priimtų sprendimą, ir dabar ta komisija galės vertinti pakelių, melioracijos įrenginių būklę, laukų piktžolėtumo lygį, sudrausminti apsileidusius savininkus. Jau ir nelaukiant komisijos nurodymų, Kupiškio, Alizavos seniūnijose imtasi iniciatyvos tvarkyti pakeles, kirsti krūmus, švarinti pralaidas.
Tikrina, primena, kontroliuoja
Šių laikų ūkininkui reikia daug žinoti ir išmanyti. Susirinkime dalyvavę aplinkosaugos, žemėtvarkos, veterinarijos tarnybų vadovai kalbėjo apie įvairius savo sričių reikalavimų pokyčius, apie pildytinus žurnalus, apie planinius patikrinimus, kuriems ūkininkai visada turi būti pasirengę. Sakoma, kad ūkininkaujantis žmogus visada ir visur turi tausoti gamtą, jo gaminama produkcija privalo atitikti standartus ir dar pageidautina, kad ūkininkas kuo mažiau su savo rūpesčiais ir reikalais lįstų valdžiai į akis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ