Naujų darbo vietų kūrimas sunkiai juda iš mirties taško ne tik Kupiškyje, bet ir beveik visoje Lietuvoje. Žmonės svajoja apie gerai mokamą darbą, verslininkai skundžiasi, kad dirbantiesiems daugiau mokėti nei minimumą neišgali arba nė su žiburiu aplinkui neranda jiems tinkamų specialistų ir dėl to negali plėtoti savo verslo. Rodos, sukasi užburtas ratas ir neleidžia išspręsti šios problemos.
Dar liūdniau pasidaro išgirdus, kad Kupiškio rajone iš anksčiau buvusių 28 tūkst. telikę jau mažiau nei 22 tūkst. gyventojų, o darbingų ir mokesčius mokančių „Sodrai“ – 5,3 tūkst. Na, gal dar prisidėtų keli šimtai darbingų žmonių, kurie triūsia rajone veikiančiuose prekybos centruose ir keliose kitose įmonėse bei įstaigose, kurios registruotos ne pas mus, ir jų darbuotojų mokesčiai nuplaukia į kitus „Sodros“ skyrius.
Verslas keliauja į Rusiją
Apie verslą ir darbo vietų kūrimą mintimis pasidalijo konditerijos produkcijos gamyba užsiimančios UAB „Idelo“, įsikūrusios Aukštupėnuose, direktorius Danas Aleksa. Pasak jo, verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, situacija prastėja visoje Lietuvoje. Antai daug ką šiomis dienomis nuvylė „Snoro“ banko žlugimas. Šiame banke dalį sąskaitų turi ir jų bendrovė. Dabar tos sąskaitos užšaldytos. Tad negalima pirkti žaliavų, vykdyti sutarčių. Darbuotojai kol kas neatleidžiami, bet perspektyvos neaiškios. Panaši situacija ir Latvijoje, su kuria jų bendrovė turi verslo ryšių. „Apyvarta pastaruoju metu krito apie 80 proc. Ne tik Kupiškyje, bet ir visoje Lietuvoje žmonių perkamoji galia yra labai sumenkusi. Kol žmonės nepradės geriau gyventi, mūsų verslo padėtis bus prasta. Negali produkcijos gaminti sandėliui. Šiuo metu analizuojame situaciją Rusijos rinkoje. Po truputį sudarinėjame verslo sutartis šioje šalyje, stengiamės čia toliau vystyti savo verslą. Rusijoje ir pridėtinės vertės mokestis mažesnis – 18 proc. O kai kurioms būtiniausioms prekėms taikomas lengvatinis 10-5 proc. tarifas. Rusų atlyginimai nėra didesni už mūsiškių, bet jų rublio perkamoji galia didesnė. Sunku su jais mums konkuruoti. Lietuvai galėtų būti pavyzdys ir Lenkija, kur PVM siekia 10 proc. Vadinasi, šiose šalyse valstybė realiai prisideda, kad verslininkai galėtų lengviau kvėpuoti, taiko palankesnes mokestines sąlygas“, – kalbėjo dvidešimt metų verslininko patirties turintis pašnekovas.
Pasak D. Aleksos, pas mus tik deklaruojama, kad remiamas smulkus ir vidutinis verslas. Realiai jis to nejaučiąs. Iš savo pelno apie 70 proc. lėšų atiduoti reikia visokiems mokesčiams sumokėti, darbuotojams išlaikyti. Išgyventi įmonei telieka apie 30 proc. Tai labai mažai. Liktų bent jau 50 proc. Tuomet jau būtų galima lengviau suktis.
„O dabar, pavyzdžiui, bankrutavus keliems mano verslo partneriams, aš patyriau nuostolį. Turiu bylinėtis, kad man būtų leista tas sumas nurašyti. Gaištamas laikas, tąsomi nervai. Valstybė neatsižvelgia į tai, kad aš planuotų pajamų negavau, bet esu jau sumokėjęs visus mokesčius, atsiskaitęs su darbuotojais. Gaila, kad valdžioje sėdi teoretikai, o ne verslo praktikai. Dėl to ir įstatymų gerų neparengiama, neįsiklausoma į verslo žmonių pasiūlymus. Jei aš būčiau šiuo metu valstybės vadovas, tai mažinčiau mokesčius, didinčiau gyventojų perkamąją galią. Tie pinigėliai apsukę ratą greitai sugrįžtų į šalies biudžetą“, – dėstė savo požiūrį pašnekovas.
D. Aleksa turi karčios bendravimo patirties ir su mūsų rajono valdžia. Buvo pateikęs biojėgainės komplekso statybos šalia Kupiškio projektą, bet leidimo jį ten statyti iš rajono Tarybos negavęs. Jam susidarė toks įspūdis, kad Tarybos nariai nėra įsigilinę į pasiūlymą, nelabai išmano, kokius sprendimus priima, kad yra kažkokių pašalinių jėgų, trukdančių priimti palankų sprendimą. O būtų ir naujų darbo vietų rajono žmonėms atsiradę, ir alternatyvus šilumos tiekimo miestui šaltinis.
Pasak D. Aleksos, lietuviai tikrai darbštūs žmonės. Jei būtų finansinių galimybių, plėstų verslą ir kurtų naujas darbo vietas. Norinčių dirbti tikrai yra. Žmonės nuolat klausinėja apie įsidarbinimo galimybes. Antai Rusijoje bendrovės padaliniams rasti gerų darbuotojų kur kas sunkiau.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ