Supirkti mokiniui prieš naujuosius mokslo metus visas reikiamas ugdymo procesui priemones tėvams atsieina ne vieną šimtą litų. Socialiai remtinų šeimų vaikai įstatymo nustatyta tvarka gauna šioms reikmėms ir valstybės paramą. Taip pat pasirūpinta, kad neatsispiriantys stikleliui tėvai jos nepragertų. Jų atžalas prieš mokslo metus apiperka mokyklų socialiniai pedagogai Savivaldybės viešuosius pirkimus laimėjusiose parduotuvėse.
Tokią tvarką, praktikuojamą antri mokslo metai, pedagogai kritikuoja.
Atrankos motyvai kelia abejonių
Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktoriaus Algirdo Venckaus nuomone, ankstesnė socialinės rizikos šeimų vaikų aprūpinimo mokykliniais reikmenimis tvarka, leidusi pačioms mokykloms apklausos būdu bent iš trijų kandidatų išsirinkti parduotuvę toms prekėms įsigyti ir su ja sudaryti sutartį, buvo geresnė. Socialiniai pedagogai stengėsi, kad perkant būtų atsižvelgta į optimaliausią prekių kokybės ir kainos santykį. Tai svarbu, nes 156 Lt, skirti vienam vaikui, labai maža suma. Už ją vargiai išeina pratybų sąsiuviniai ir batai. „Nelabai suprantami motyvai, kuriais vadovaujantis buvo šiemet atrinkti prekybininkai. Pats įsitikinau, kad siūlomas batų, sportinės aprangos asortimentas konkursą laimėjusioje parduotuvėje labai menkas. Mokyklai palikti pasirinkimo laisvę būtų geriau“, – teigė pašnekovas.
Galėtų gauti pigiau
Šios mokyklos socialinė pedagogė Danutė Petrušauskienė visiškai sutiko su A. Venckaus nuomone. Anot jos, ypač sunku padėti būsimiems pirmokams. Vien jų pratyboms išleidžiama apie 100 Lt. Ką gali nupirkti už likusius 56 Lt, kai pirmokėliui tinkantys batai siūlomi už 55 Lt, sportinės kelnės už 35 Lt. Ankstesniais metais pas kitą prekybininkę kainos buvusios daug normalesnės. Antai sportines kelnes, paprasčiausius sportbačius galima buvo įsigyti už 12-16 Lt. Kiek daugiau pinigėlių sportinei aprangai, gal net ir kuprinei lieka vyresniems mokiniams, nes jų pratyboms jau užtenka 50-60 Lt.
Kai kurie ir sportinę aprangą ar batelius būna išsaugoję, neišaugę nuo praėjusių mokslo metų, gal jiems tėvai iš padėvėtų drabužių parduotuvių kai ką nuperka už kelis litus. Tačiau tai mažai guodžia. Per mokslo metus juk vaikams reikia ne vieno sąsiuvinio, pieštuko, šratinuko. „Kodėl socialiniams pedagogams surištos rankos? Kodėl jie negali pirkti kitose parduotuvėse palankesnėmis kainomis? Negi manoma, kad kažkas bandys tais varganais pinigėliais pasinaudoti. Šiemet pasirinktos brangiausios, menko asortimento parduotuvės. Antai „Skaitmeninė vizija“ niekada pratybų sąsiuviniais moksleiviams neprekiavo. Nuėjus reikia aiškinti, ko reikia“, – piktinosi pašnekovė.
Panašią nuomonę išsakė ir Subačiaus gimnazijos socialinė pedagogė Regina Valiukaitė: „Tikrai asortimentas Virginijos Niaurienės parduotuvėje, įsikūrusioje „Norfos“ patalpose, Kupiškyje, netenkina. Per mažas pasirinkimas. 30-40 Lt mokėti už sportinę aprangą brangoka. Nedaug pinigų lieka nupirkus pratybas, nors jas „Skaitmeninė vizija“ užsako iš leidyklų. Tūkstantį kartų buvo geriau, kai leido pirkti socialiniams pedagogams ten, kur patogiau. Dabar gi ir papildomos kelionės išlaidos į Kupiškį prisideda, kai kaimo parduotuvėje nieko šiuo atveju negali pirkti.“
Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Daiva Dūdienė sakė, kad ankstesniais metais mokyklos privalėjo apklausos būdu išsirinkti palankiausią kainą siūlančias parduotuves ir jose už tuos 156 Lt apipirkti socialinės rizikos šeimų vaikus mokyklai. Nuo praėjusių metų viešieji pirkimai perėjo į Savivaldybės kompetenciją. „Visgi buvo geriau, kai parduotuvę rinkosi mokykla. Analizuodavome, kur pigiau, kur teikiamos didesnės nuolaidos ir mokinio reikmenų krepšelis būdavo pilnesnis“, – tvirtino pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ