Kiekvienais mokslo metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nurodymu tikrinami maisto tvarkymo subjektai mokyklose. Rugsėjo mėnesį patikrinimą visų rajono mokyklų valgyklose vykdė Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Aldona Stukienė, su kuria ir šnekėjomės apie pasikeitusią tvarką ir dabartinę padėtį.
Įvairovė didelė
Pasak A. Stukienės, 2010 m. išleistas naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame numatyti teisės aktų, susijusių su mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašu, pakeitimai. „Pasikeitė išties nemažai reikalavimų, todėl vykome tikrinti, ar jų laikomasi“, – akcentavo maisto produktų inspektorė.
Pagal naująją tvarką mokyklų valgyklose turi būti pakabinti visos savaitės valgiaraščiai, sveikos mitybos piramidė, nemokamas maisto ir veterinarijos tarnybos telefono numeris, kuriuo dėl įvairių klausimų ir nusiskundimų į tarnybą gali kreiptis vartotojai.
„Valgiaraščiai turi būti sudaromi 20-ies dienų laikotarpiui, o prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta jo energetinė vertė kilokalorijomis bei gamybos būdas. Valgiaraščiai sudaromi pagal mokinių amžių išskiriant dvi grupes – nuo 6 iki 10 metų ir nuo 11 m. ir vyresnių“, – pasakojo A. Stukienė.
Įvesta tvarka, kad visos šalies moksleiviai maitintųsi panašiai, t. y. remiantis pietų patiekalų receptūrų pavyzdžiais, kurie yra pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Mokyklos gali naudotis ne tik čia pateikta informacija, bet ir UAB „Ad Infinitum“ pateiktomis receptūromis, kurios taip pat suderintos su Sveikatos apsaugos ministerija. Jos turi ir trečią alternatyvą – kaip maitinti mokinius, nuspręsti pačios, tačiau tokiu atveju valgyklų darbuotojoms tenka savarankiškai skaičiuoti patiekalų energetinę vertę bei visa tai suderinti su Visuomenės sveikatos centro specialistais.
Druskos – kuo mažiau
„Pietų patiekalai turi susidėti iš daug baltymų turinčių produktų – mėsos, paukštienos, žuvies, pieno, kiaušinių, ankštinių kultūrų bei produktų, kuriuose gausu angliavandenių – bulvių, makaronų, kruopų. Be abejo, šalia privalo būti patiektos daržovės ar jų salotos. Pietų metu mokiniai turi turėti galimybę rinktis iš 1 – 3 tos pačios kategorijos karštų patiekalų, vienas iš jų turi būti pagamintas tausojant virškinimo sistemą – virtas vandenyje, garuose arba troškintas. Tas pats karštas patiekalas tiekiamas ne dažniau nei kartą per dvi savaites, o jo kaloringumas turi siekti nuo 600 iki 850 kcal. Vaikams siūloma vartoti ruginę duoną, gerti sultis.
Mokinių maitinimui negali būti tiekiami bulvių traškučiai, riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas, gazuoti, energetiniai gėrimai, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, maisto produktai su priedais, kavamedžio pupelėmis bei tokie, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti organizmai“, – pasakojo specialistė.
Maisto produktus valgykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių.
Valgyklose ant stalų negali būti druskos, gaminant maistą jos turi būti vartojama kuo mažiau, neleidžiama vartoti ir prieskonių mišinių. Kasdien moksleiviams turi būti patiekta daržovių, vaisių, taip pat privalo būti sudarytos sąlygos atsigerti kambario temperatūros vandens.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Unė JUODYTĖ