„Skirtingos kultūros – viena tautų šeima“ – toks šūkis lydėjo antrosios tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala“ dienos renginius. Jie prasidėjo liepos 2 d. iškilmingu rajono Tarybos posėdžiu Kupiškio kultūros centro vitražų salėje. Politikai ne tik šventė, bet spėjo ir rimtą klausimą apsvarstyti.
Matyt, ir Dievulis gerus darbus dirbančius myli. Iš paskutiniųjų tramdė lietų, kad neįsilytų ir visą dieną netrikdytų kupiškėnų linksmybių.
Kultūros centro biudžete šiai šventei buvo numatyta 10 tūkst. litų. Kultūros ministerija skyrė 13 tūkst. litų. Prie šventės nakvyne, transporto paslauga prisidėjo ir rėmėjai. Kiek jie skyrė lėšų, dar nėra paskaičiuota.
Į iškilmingą Tarybos posėdį susirinko jos nariai, rajonui atstovaujantys Seimo nariai, rajono bendruomenių atstovai, rajono užsienio šalių partnerių – Rezeknės r. (Latvija), Postavų r. (Baltarusija) ir Zgiežo gmynos (Lenkija) delegacijos. Šventinę nuotaiką kėlė Genovaitės Bartaševičienės vadovaujamas akordeonistų trio.
Pirmiausia Tarybos nariai balsavo, kad Savivaldybės iš Švietimo ir mokslo ministerijos perimtas autobusiukas „Mercedes Benz“ būtų skirtas Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai. Po to susirinkusiuosius pasveikino seimūnai. Valdemaras Valkiūnas kupiškėnams palinkėjo turėti daug draugų, kad įdomus, prasmingas būtų mūsų gyvenimas ir šventės. Antanas Baura pasveikino naujosios sudėties Tarybos narius, pagyrė kupiškėnus, kad ir per sunkmetį jie neatsisakė tradicinių švenčių, bei pasveikino su artėjančia Valstybės diena.
Pranešimą „Kupiškėnų šeimos ir bendruomenė tragiškuoju pokario laikotarpiu“ skaitė istorikas Andrius Kleniauskas. Anot jo, pokario laikotarpiu prasidėjo žmogaus gyvybės nuvertinimas. Buvo suardyti nusistovėję tvirti šeimos ir bendruomeniniai santykiai. Viso to padarinius dar jaučiame iki šiol. Žmonėms reikėjo išlaikyti savo tapatumą, išgyventi naujomis sąlygomis, prisitaikyti. Tai ugdė nesikišimo, prisitaikymo politiką. Tačiau gyventojai visgi neatsisakė savo tradicijų. Išliko religinės šventės ir su jomis susijusios kultūrinės tradicijos (krikštynos, bažnytinė santuoka, laidotuvės). Tiesa, sovietinė sistema ir šią mūsų gyvenimo sritį spėjo apardyti, bet nesunaikino. Tad Atgimimo metais mes turėjome, į ką atsiremti ir vėl atsitiesti. Šis procesas tebesitęsia. „Būsime bendruomeniški, kai pastebėsime ir rausime iš savo aplinkos negeroves, kai vieni kitus ir laimėje, ir nelaimėje paremsime“, – tokiais žodžiais prelegentas baigė savo pasisakymą.
Meras Jonas Jarutis prieš garbių Kupiškio krašto žmonių ir šeimų apdovanojimus savo kalboje akcentavo tradicines šeimos vertybes ir tai, jog žmogų reikia gerbti ir vertinti ne tada, kai jis išeina Anapilin, o pirmiausia, kai jis yra su mumis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ