Balandžio 26 d. Kupiškio kultūros centro vitražų salėje vyko rajono Vietos veiklos grupės (VVG) informacinis renginys, kuriame buvo trumpai pristatyti projektai, teikti pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“, aptartos kitos aktualijos.
Dalyvavo rajono valdžios atstovai, VVG nariai, kaimo bendruomenių pirmininkai.
Išbandymas – tarptautinis bendradarbiavimas
Kupiškio r. VVG yra asociacija, veikianti jau ketverius metus. Jos pirmininkė Neringa Čemerienė susirinkusiuosius informavo, kad greitai startuos teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektas. Paraiškų jam teikti neskubama, nes norima gerai apmąstyti, kad tas bendradarbiavimas būtų kuo naudingesnis mūsų rajonui. Visgi šį projektą norima nukreipti į turizmą, į mūsų infrastruktūros gerinimą. Pirmininkė pasidalijo tarptautinio seminaro pagal ES LEADER programą Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje įspūdžiais. Šiame seminare buvo susipažinta su minėtų šalių VVG veikla ir galimybėmis joms tarpusavyje bendradarbiauti.
Lietuvoje šiuo metu veikia 51 VVG. Pasak N. Čemerienės, šiame seminare dalyvavo 52 Lietuvos atstovai. Pažintis su kitų šalių VVG veikla buvo labai naudinga. Antai estai taip pat kaip ir lietuviai turi kaimo tinklą, į kurį jungiasi įvairios organizacijos, kurioms rūpi kaimo plėtra ir gyvenimo kokybės jame gerinimas. Jo tikslas – padėti VVG parengti strategijas ir jas įgyvendinti. Estijoje veikia 26 VVG. Ten visų priemonių biudžetas yra bendras, o pas mus kiekviena priemonė finansuojama atskirai. Iš estų galima pasimokyti, kaip neįmantriomis priemonėmis galima įkurti patrauklių turizmo objektų – nuotykių parką, ralio trasą, vikingų kaimą, svogūnų kelią. Pastarąjį sudaro 15 ūkininkų įkurtas parduotuvių tinklas, propaguojantis kulinarinį paveldą. Šioje srityje estai norėtų bendradarbiauti ir su lietuviais.
Suomijoje yra 55 VVG. Pirmosios atsirado prieš 15 m. VVG nariai yra tik fiziniai asmenys. Vidutinis VVG strategijai įgyvendinti skiriamas biudžetas – 2,5-6,8 mln. eurų. Suomiai yra suplanavę įgyvendinti 300 tarptautinių projektų. Jie didelį dėmesį skiria jaunimo užimtumui, ekologiško maisto gamybai, ekologiškai statybai, muziejų veiklai, kultūros paveldui. Pirmininkė pabrėžė, kad suomiai labai norėtų užmegzti ryšius ir su Lietuva.
Pasak N. Čemerienės, švedai labiausiai sužavėjo savo punktualumu. Jų kaimo tinkle dalyvauja 100 organizacijų. Šią veiklą koordinuoja 8 darbuotojų sekretoriatas. Švedijoje veikia 63 VVG. Jas remia kaimo tinklas. Parama siekia 5 tūkst. eurų. Verslas negali gauti šios paramos.
Latviai dar rengia tarptautinio bendradarbiavimo taisykles. Latvijoje iš viso yra 40 VVG. Tarptautiniam bendradarbiavimui numatyta apie 3 mln. eurų. Su Kupiškiu, anot pirmininkės, labai norėtų užmegzti ryšius Skaistkalnės VVG, taip pat bus bandoma atgaivinti bendradarbiavimo ryšius su Bauske.
Kiek pinigėlių gaus – dar neaišku
Kupiškio r. vietos veiklos grupės projektų administratorė Rima Aukštikalnienė trumpai apžvelgė projektus, kuriuos Kupiškio r. VVG pateikė Kreipšių, Salamiesčio, Puponių, Subačiaus miestelio, Valakų, Juodpėnų, Miliūnų, Noriūnų, Alizavos kaimų bendruomenės ir Subačiaus šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija, Kupiškio etnografijos muziejus ir Alizavos jaunimo centras „Alsja“. Daugumos parengtų projektų tikslas atnaujinti bendruomenių ir įstaigų patalpas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ