Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje jau ne vieneri metai sunkiai juda iš mirties taško. Valdžios viršūnėse pasigirsta siūlymų net prievarta versti gyventojus, kad jie kauptų lėšas daugiabučio atnaujinimui. Dauguma gyventojų bijo per būsto renovaciją įklimpti į skolas bankams. Kai kas apskritai abejoja tokių darbų efektyvumu, kad juos atlikus daug mažiau mokės už šildymą. Tačiau metai bėga, namai sensta. Ne tik gyventojams, bet ir tuos pastatus administruojančioms ir prižiūrinčioms įmonėms remonto darbų ir sunkiai išsprendžiamų bėdų tik daugėja. Negi lauksime, kol pastatai ims iš tiesų griūti?
Kokia daugiabučių namų būklė mūsų rajone, kaip sekasi juos remontuoti, kokios būsto atnaujinimo perspektyvos, „Kupiškėnų mintys“ kalbėjosi su UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktoriumi Rimantu Stundžiu.
Kaupiamojo fondo neturi
UAB „Kupiškio komunalininkas“ rajone administruoja 128 daugiabučius gyvenamuosius namus. Juose yra apie 230 butų arba maždaug 120 tūkst. kv. m plotas. Pasak R. Stundžio, jų bendrovė prižiūri ir tvarko tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus: rūsius, balkonus, stogus, laiptines, visą inžinerinę pastato vidaus įrangą (vandentiekio, šilumos sistemą nuo namo įvado iki buto apskaitos prietaisų), vamzdynus, išskyrus radiatorius bute.
Gyventojai už administravimą ir privalomąją priežiūrą moka po 60 ct už kv. m. Iš šios sumos 15 ct tenka dokumentacijai tvarkyti ir net valstybinės vėliavos iškėlimo paslaugai apmokėti. Likę 45 ct skiriami nuolatinei techninei namo priežiūrai. Kokius darbus turi atlikti administruojanti bendrovė, yra rajono Tarybos patvirtinti nuostatai. Jie parengti pagal Aplinkos ministerijos rekomendacijas.
R. Stundys sakė, kad gyventojai dažnai mėgsta pasakyti, jog moka pinigus už namo priežiūrą. Tačiau tų 45 ct toli gražu nepakanka. Antai vidutiniškas 20 butų (apie 1 tūkst. kv. m) namas per mėnesį surenka 450 Lt. Iš tų pinigų reikia ir namą paruošti šildymui (praplauti šildymo sistemą, atlikti jos bandymus), ir remontuoti.
Tad mažai gyventojų turintys namai nuolat neišlenda iš skolų.
Kažką viename ar kitame name sutvarkyti, sutaisyti reikia nuolat. Jau daugiau nei dvidešimt metų Kupiškyje nestatomi nauji daugiabučiai gyvenamieji namai.
Kiauri ir stogai, ir vamzdynai
Administruojamus pastatus bendrovė apžiūri du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Anot R. Stundžio, padėtis tikrai ne kokia. Pavyzdžiui, iš 73 apžiūrėtų namų sutapdinta (plokščia) stogo danga 38 reikia tą dangą keisti.
Kupiškyje tik vienas namas K. Šimonio g. šiuolaikiškai apšiltino ir atnaujino stogą. Tie darbai atsiėjo apie 100 tūkst. litų. Žiemą šio namo gyventojai tikrai pajus, kad gyvena šilčiau. Dvylikos namų gyventojai keitė tik du stogo dangos sluoksnius, bet jo neapšiltino. Šiuo atveju galima tikėtis, jog bent dešimt metų stogas nepraleis vandens.
Šlaitinį stogą turi 48 namai. Jie dengti asbesto turinčiu šiferiu (beveik 15 tūkst. kv. m). Asbestas kenksmingas sveikatai. Dar yra 3,5 tūkst. kv. m balkonų ir 2,5 tūkst. kv. m ūkinių pastatų, kurie irgi dengti tokios pat rūšies šiferiu. Tą dangą taip pat visą reikėtų pakeisti.
Yra ir 7 namai, dengti skarda. Ši danga irgi surūdijusi, prakiurusi.
Iš 128 daugiabučių namų 88 reikėtų ilgai nedelsus pakeisti lauko duris. Rūsių durys ir ne geresnės. Antai iš apžiūrėtų 62 namų 46 jas reikėtų keisti.
Vamzdynų izoliacija visuose rūsiuose susidėvėjusi. Tik iš pirmo žvilgsnio jie atrodo apvynioti, lyg ir apšiltinti. Dėl to labai daug šilumos namai praranda. Iš 113 apžiūrėtų namų 88 vamzdynai buvo pažeisti korozijos.
Dažnokai kai kuriuose namuose prireikia valyti kanalizaciją, nes sėsdami namo pamatai „patempia“ ir stovus. Tiesa, kai kur tie stovai jau pakeisti, bet visur to padaryti negalima dėl lėšų stokos. Daugelyje namų reikėtų keisti ir elektros instaliaciją.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ