Pirmą kartą Kupiškyje viešėjo „Gyvosios bibliotekos“ komanda, kuri pristatė naują metodą, skirtą Lietuvoje didinti tam tikrų visuomenės grupių narių integracijai į visuomenę. Šis neįprastas metodas atrado nemažai šalininkų ir mūsų mieste. Labiausiai visus intrigavo tai, jog „knygos“ buvo gyvi žmonės, o jų skaitymas reiškė pokalbį su jais.
„Knygos“ – tai žmonės
Gedimino gatvėje įsikūręs „Gyvosios bibliotekos“ paviljonas, pasipuošęs plakatu „Visi skirtingi – visi lygūs“, privertė stabtelėti ne vieną praeivį. Tačiau pažvelgti į palapinės vidų trukdė uždanga, skirianti „knygas“ nuo kitoje pusėje likusio gatvės šurmulio. Smalsuolius prie palapinės pasitiko ir su šia naujove supažindino Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektų vadovė Malvina Majauskaitė. Anot jos, „Gyvoji biblioteka“ tai tokia pat biblioteka kaip ir visos kitos, tačiau esminis skirtumas yra tas, jog čia „knygos“ – gyvi žmonės, o skaitymas – pokalbis su tais žmonėmis. „Ir skaitant įprastines knygas, ir bendraujant su „knygomis“-žmonėmis rezultatas yra panašus – gaunama tam tikra svarbi informacija“, – tvirtino projektų vadovė.
Stereotipų laužymas
Kaip šis procesas vysksta? M. Majauskaitė praeiviams siūlė peržvelgi katalogus, kuriuose galėjai rasti tokius „knygų“ pavadinimus: vegetarė, akloji, neįgalioji, musulmonas, gėjus ir taip toliau. Po kiekvienu šių „knygų“ pavadinimu buvo parašyta po keletą stereotipų. Pavyzdžiui, žydas – tai vagis, žmogus mėgstantis pinigus, protinga asmenybė. Jei skaitytojas – praeivis gatvėje sutinka bent su vienu iš minėtų teiginių, vadinasi, jis jau turi kolektyvinį (įsitikinimas, kad vienos ar kitos grupės visiems nariams būdingi tam tikri somatiniai, psichiniai, elgsenos ir moraliniai bruožai) arba etninį (pastovus, schematiškas, istoriškai susiklostęs ir emociškai nuspalvintas, kitos etninės grupės apibūdinimas) stereotipą. Todėl tokiam skaitytojui yra patariama pabendauti su vienu iš šios visuomenės grupės narių.
Labiausiai domino seksualinės mažumos
Akis į akį 15 minučių (jei pageidaujama, galima ilgiau) kalbėdamiesi su savo išsirinkta „knyga“ skaitytojai geriau susipažįsta su tam tikrai visuomenės grupei atstovaujančiu pašnekovu, praplečia savo akiratį. Jei oponentas pagrindžia vieno ar kito stereotipo neteisingumą, skaitytojas atsikrato savo išankstinės nuostatos. Šis veiksmingas metodas ugdo toleranciją bei mažina įvairių socialinių, etninių bei kitų visuomenės grupių atskirtį.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ