Susitikti, prisiminti, pasikalbėti apie prieš devyniolika metų kartu išgyventą kruvinąją naktį Kultūros namų vitražų salėje susirinko tų įvykių liudininkai, rajono gyventojai, jaunimas.
Istoriko, ūkininko, žurnalisto, jaunimo atstovo pamąstymais apie nepriklausomybę, pilietiškumą ir laisvę, vakaras neprailgo. Juolab kad kalbas keitė jaunosios kartos dainos, muzika.
Netapatinkime valdžios ir valstybės
Istorikas Aurimas Martinka sakė, kad šiuo metu iškeliamas gana nekorektiškas klausimas – ar dar kartą susirinktume ginti nepriklausomybės ir laisvės. Istorijoje niekada nesikartoja tie patys įvykiai. Grėsmės, kad visuomenė nestotų ginti nepriklausomybės nėra: „Remdamasis istorija galiu pasakyti, kad visi didieji žygdarbiai buvo įvykę atsitiktinai – jiems nebuvo iš anksto ruoštasi. Niekas ir tada nebuvo suinteresuotas tankų pasirodymu, okupacija, niekas nesitikėjo tokių įvykių sekos“.
Pasak A. Martinkos, ko gero, dar 1991-ųjų metų sausio 12-osios pavakare buvo padaryta didelė klaida. Tuomet valdžia buvo sutapatinta su valstybe. Žmonės tarsi buvo pakviesti ginti ne valstybės, o valdžios. Tai yra didelė grėsmė demokratijai – žmonės nusivylę valdžia, nusivilia valstybe. Tokių apraiškų ir dabar yra. Skaudu, kai buvęs mūsų prezidentas Valdas Adamkus dažnai sakydavo, kad mūsų visuomenė nepilietiška. Bet juk JAV išleistame ir į lietuvių kalbą išverstame pilietinio ugdymo vadovėlyje aiškiai parašyta, kas yra pilietinė visuomenė. Tai visuomenė, kuri sugeba apginti savo interesą. Pastaruoju metu mūsų visuomenė kaip niekad gina savo interesus – juk kuriasi bendruomenės.
„Gaila, bet daugumos garbių žmonių nuomone, visos mūsų buvusios valdžios per dvylika metų visuomenę suskirstė į tris dalis – sukūrė klestintį kapitalizmą verslui, komunizmą – socialiai remtiniems ir veltėdžiams bei socializmą viduriniajam sluoksniui, sudarančiam apie 80 procentų visuomenės, kuriam priskirčiau kultūros darbuotojus, mokytojus, medikus, pensininkus, – sakė istorikas. – Vidurinį sluoksnį priskirčiau prie baudžiauninkų, nes jie privalo tarnauti verslui, ir ant jų pečių gula visas socialiai remtinų žmonių išlaikymas“.
Anot A. Martinkos visgi visi šie trys sluoksniai yra suinteresuoti ginti savo valstybę. Verslininkai tikrai neatsisakys savo verslo ir gins jį visokiais būdais. Jeigu socialiai remtiniems iškils grėsmė prarasti pašalpas, jie taip pat kovos už savo būvį, o vidurinysis sluoksnis yra pilietiškas bei patriotiškas, todėl iš idėjos eis ginti valstybės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ