Ne kartą rašėme apie mažas pieno supirkimo kainas. Jau tada ne vienas ūkininkas kalbėjo, kad ištrūkti iš didžiųjų pieno perdirbimo įmonių monopolio yra vienintelis kelias – patiems tą pieną supirkti ir perdirbti.
Didžiausią pieno ūkį rajone turinti ūkininkė Adelė Danutė Adamonienė šiandien gali atsikvėpti ramiau. Nors prieš akis dar laukia didžiuliai darbai, tačiau pirmieji ledai pralaužti. Ji ir dar vienas rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis yra naujojo kooperatyvo „Pienas LT“ nariai.
Panoro gyventi kitaip
Pasak ūkininkės, pieną parduoti teko ne vienai įmonei, kooperatyvui. Ji buvo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ narė. Iš pradžių viskas klojosi lyg ir neblogai, tačiau laikui bėgant suprato, kad kooperatyvui reikia plėsti savo veiklą. Vien tik supirkti pieną nepakako – norint sėkmingai gyvuoti, reikėjo keistis ir sumanyti kažką naujo.
„Ne visi tai suprato, tačiau panorusieji gyventi kitaip, atsiskyrėme nuo „Lietuviško pieno“ ir įnešdami savo kapitalą nutarėme kurti naują kooperatyvą – „Pienas LT“, – pasakojo A. D. Adamonienė. – Pradžia buvo beveik prieš metus. Viską darėme nuo nulio, nors trukdžių netrūko“.
Pasak ūkininkės, prakalbus apie tokio kooperatyvo kūrimą, kuris pieną ne tik supirks iš ūkininkų, bet ir statys pieno perdirbimo įmonę, kilo nemažas šurmulys. Didžiosios pieno perdirbimo įmonės iš karto prakalbo, jog mūsų šalies rinka ir taip per maža, todėl dar vienai įmonei – nėra vietos. „Gerai, kad mus suprato ir palaikė žemės ūkio ministras, – teigė A. D. Adamonienė. – Nesnaudėme ir patys, rašėme projektą, todėl tikimės paramos iš ES struktūrinių fondų“.
Sveikino vienas kitą
Prireikė metų, kad pirmieji pienovežiai išriedėtų pieno pas ūkininkus. Nors dar tik septintą kartą šio kooperatyvo pienovežis užsuka pas kupiškėnus ūkininkus A. D. Adamonienę ir R. Barzdenį, tačiau tai teikia vilties, jog šį kartą bus kitaip.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ