Vienas iš pačių svarbiausių įrodymų, kas yra padaryto nusikaltimo autorius, yra žmogaus prisipažinimas, kad jis pats įvykdė nusikalstamą veiką.
Dažniausiai tokį prisipažinimą išgauti policijai sekasi sunkokai, bet jau kelerius metus iš eilės nusikaltėliai (dažniausiai senyvi ir patiklūs žmonės) patys rėkte rėkia, kad jie yra nusikaltėliai, bet tolerantiški policininkai jiems baudžiamųjų bylų kol kas nekelia. Matyt, tektų kelti ir taip pažaboti ne tik „žulikų“ apetitą, bet ir apsaugoti į nusikaltimus linkusių lengvatikių pinigus.
Pinigus nešė net du kartus
Paskutinį pinigų išviliojimo atvejį rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Linas Dovydėnas pristatė labai trumpai. Gegužės 29 dieną vyriškis paskambino moteriai, gyvenančiai Kupiškyje, ir prisistatė policijos pareigūnu. Jis pasakojo, kad moters artimas giminaitis padarė avariją Kaune. Aiškiai kaltas yra moters giminaitis, o avarijoje nukentėjęs žmogus atsidūrė ligoninėje, bet jo artimieji neprieštarauja, kad gresianti byla nebūtų iškelta. Tačiau tokiu atveju reikia sumokėti nemažą pinigų sumelę.
Pasak L. Dovydėno, moteris iš pradžių padavė vieną pinigų sumą. Kai sukčiui to pasirodė per maža, moteris sutiko nueiti į banką ir pasiimti dar pinigų. Per abu kartus kupiškėnė sumokėjo du tūkstančius keturis šimtus litų. Kai pagaliau moteris atsipeikėjo ir kreipėsi į policiją, paaiškėjo, kad tokio autoįvykio nebuvo. Rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pareigūnai mano, kad dabar rajone, o gal ir visoje apskrityje, veikia grupė asmenų, kurie nusikaltimus vykdo apibrėžtoje teritorijoje ir turi duomenų apie čia gyvenančių žmonių giminystės ryšius. Savo žiniomis jie naudojasi pakankamai kvalifikuotai. Į užmestus voratinklius muselės noriai krinta.
Beje, tą pačią dieną, kai buvo apgauta ši moteris, policija gavo dar kelis gyventojų pranešimus, kad jiems irgi kažkas skambino ir bandė išvilioti pinigų. Tie žmonės sakė, kad jie laikraštyje perskaitė informacijas apie galimas apgavystes ir į pokalbius su tokiais skambintojais nesileido.
Aukos ar nusikaltėliai?
L. Dovydėnas pasakojo, kad policija, nagrinėjanti šias apgavystes, susiduria su tam tikra moraline problema.
Juk žmogus, sumokėjęs pinigus tegul ir sukčiui, iš esmės bando papirkti policijos pareigūną, kuriuo tas sukčius prisistato. Policijos pareigūno, kuris skatinamas nefiksuoti įvykio, papirkimas yra nusikaltimas.
Tačiau tada, kai žmogus supranta esąs apgautas jis vėl kreipiasi į policiją, ir skundžiasi … iš esmės tuo, kad jam nepavyko padaryti nusikaltimo.
Policija iki šiol nekelia bylų, kad žmonėms nepavyko papirkti policijos pareigūno dėl kelių priežasčių. Viena vertus, negi bausi ir taip jau krūvą pinigų sumokėjusį lengvatikį, kita vertus, tie nukentėjusieji dažniausiai yra garbaus amžiaus žmonės, kuriem gal ir sunku atskirti „žuliką“ nuo policininko.
Paraidžiui žiūrint į baudžiamąjį kodeksą, sukčių apgauti žmonės gali net atsisėsti į cypę. Policija žada imtis ir tokios praktikos. Gal bent tai suvokę žmonės nustos mokėti didžiules pinigų sumas sukčiams.
Juk formulė paprasta – mokėsi, tai ir sėsi.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS