Prasidėjusios ekonominės krizės padarinius jaučia ir antstolių kontoros. Pasak Kupiškyje dirbančios antstolės Neringos Budriūnienės, pastaruoju metu išieškojimų padaugėjo, ypač laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejų. Paprasčiau tariant, vis daugiau teismai priima nutarčių areštuoti įsiskolinusiųjų turtą, kol bus išspręstas turtinis ginčas. Ankstesniais metais tokių nutarčių tebūdavo per ketvirtį 2 ar nė vienos, o šiuo metu – 3-4 per mėnesį. Įmonės viena su kita pradeda teistis dėl tarpusavio neatsiskaitymų. „Vieną įmonę pajudinus, nusitiesia ilga grandinė – pasirodo, jog su ja neatsiskaitė kita įmonė, o su pastarąja dar kita ir t.t.“, – sakė antstolė.
Reikalų su antstoliais sunkmečiu vis daugiau turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys.
Pakalbinti N. Budriūnienę paskatino vieno skaitytojo laiškas redakcijai ir jam kilę klausimai.
Kodėl fizinio asmens skolas, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bendrovei už išsimokėtinai paimtus telefonus, iš tos bendrovės perėmė antstoliai?
Žmogui niekas nedraudžia dėl įsiskolinimo grąžinimo asmeniškai tartis su bendrove, kuriai jis yra skolingas, mažinti įsiskolinimą nors po truputį, dalimis. Antstolis niekada neprašo informacijos apie skolininkus ir apie juos nieko nežino. Pats kreditorius apsisprendžia, kada jam kreiptis dėl skolos išieškojimo. Paprastai kreditoriai skolininkus įspėja, paragina atsiskaityti. Po to, jei skolininkas nereaguoja, kreditorius kreipiasi į teismą. Kol įsiteisės teismo įsakymas ar sprendimas, skolininkas gali dar tartis su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo. Nuo išieškotojo pozicijos priklauso, kaip sparčiai tie reikalai pasieks teismą ir antstolį. Kreditoriai dažnai neturi nei etatų, nei išteklių, kad patys galėtų kontroliuoti skolininkus. Tad gana greitai yra kreipiamasi į teismus. To proceso sparta priklauso ir nuo skolos dydžio, ir pagaliau nuo paties skolininko elgesio. Jis turi aktyviai domėtis, kaip būtų galima pagerinti savo situaciją, kad nebūtų prieita iki teismų ir antstolių.
Kam priklauso antstolių kontora ir kokie įstatymai reguliuoja anstolių pinigines pajamas?
Antstolis – tai valstybės įgaliotas privatus asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Antstolio veiksmus galima apskųsti teismui. Teismai kontroliuoja antstolių procesinių veiksmų teisėtumą nustatyta tvarka. Kaip organizuotas antstolio darbas gali nustatyta tvarka tikrinti ir Teisingumo ministerija bei Lietuvos antstolių rūmai.
Antstolių atliekamų veiksmų įkainius reglamentuoja Teisingumo ministro patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (kaip ir notarų). Įkainiai yra viešai iškabinti Antstolių kontoros skelbimų lentoje.
Kodėl gerokai padidėja išieškoma iš skolininko suma, kai skolos išieškojimą perima antstoliai?
Savo veiksmus, kaip minėjau, antstolis įvertina pagal nustatytus įkainius. Antstoliui reikia atlyginti už bendrąsias (bylos užvedimo, archyvavimo, saugojimo) vykdymo išlaidas, už jo atliekamus veiksmus (užklausa bankui, turto arešto akto sudarymą, už patvirtinimą dėl lėšų nurašymo, pašto išlaidas, skelbimus ir kt.). Dažnai antstoliui ir nepavyksta susigrąžinti visų išlaidų. Pavyzdžiui, kai nepasiseka parduoti bankrutuojančios įmonės turto.
Antstolio atlygis priklauso ir nuo išieškomos sumos. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 ir 2 lentelės). Jeigu išieškoma iki 10 litų skola, antstolio atlyginimas yra 20 litų, jeigu skola siekia nuo 200 iki 1000 litų – nustatytas 200 litų atlyginimas. Jeigu skola siekia nuo 10 000 iki 100 000 litų ir daugiau, yra numatyta procentinė antstolio atlyginimo dalis, kuri proporcingai mažėja, didėjant išieškotinai sumai. Pvz., išieškant skolą nuo 1000 iki 2000 litų, antstoliui skaičiuojamas 19 proc., bet ne mažesnis, kaip 200 litų atlyginimas. Tuo tarpu išieškant 100 000 litų ir didesnes skolas, jau skaičiuojamas 4 proc. išieškotos sumos dydžio antstolio atlyginimas, bet ne mažesnis, kaip 6000 litų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ