Pirmosiomis sausio dienomis Kupiškio jaunimo centras sulaukė dviejų užsieniečių savanorių, atvykusių dirbti su mūsų jaunimu. Pasak šio centro direktorės Gailos Matulytės, Europos Sąjungos komisijos finansuojamai jaunimo mainų programai „Veiklus jaunimas“ buvo pateiktas projektas „Atverkime duris savanorystei“ . Šis projektas sulaukė finansavimo ir Kupiškio jaunimo centrui buvo suteikta akreditacija priimti savanorius.
G. Matulytė papasakojo, kad Europos savanorių tarnyba (EST) – tai tarptautinės savanorystės projektai jauniems žmonėms. Jais siekiama ugdyti jų pilietiškumą, solidarumo jausmą, skatinti kitų kultūrų pažinimą, stiprinti tarpusavio supratimą ir toleranciją.
Tarnybos metu savanoris išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir dirba pelno nesiekiantį ir vietos bendruomenei naudingą neapmokamą darbą. Europos savanorių tarnyba – tai ir „mokymosi“ tarnyba. Dalyvaudami EST projektuose jaunieji savanoriai ugdo turimus gebėjimus ir įgyja naujų žinių, patirties ir įgūdžių.
Mergina iš Luaros
Dvidešimt vienerių Fanny Barret papasakojo, kad yra kilusi iš Prancūzijos Aukštutinės Luaros regiono. Šeimoje yra vidurinysis vaikas. Turi du brolius. Iki 18 m. gyveno kaime. Ta vietovė vadinasi Le Puy en Velay. Po to išvyko studijuoti į Lijono universitetą prancūzų literatūros. Po trejų metų studijų trumpam nutraukė mokslus ir nutarė padirbėti savanore. Grįžusi žada studijas tęsti. Veikli mergina savo šalyje su vaikais ir jaunimu yra įgyvendinusi ne vieną projektą. Fanny, kaip jaunimo vadovei, teko dalyvauti pasaulinėje skautų stovykloje. Todėl neatsitiktinai į klausimą, kuo ji labiausiai domisi, ką veikia laisvalaikiu, mergina sakė, kad jai svarbus ryšys su gamta ir bendravimas su žmonėmis. Fanny mėgsta keliauti, susipažinti ne paviršutiniškai, bet kiek įmanoma giliau, su kitų šalių gyvenimu ir žmonėmis.
Pažintis per labdarą
Mergina į Lietuvą atvyksta ketvirtą kartą. Du kartus buvo jaunimo mainų programos dalyvė, vieną kartą vyko kaip organizacijos „Emmaus“, kuri pernai buvo į Kupiškį atvežusi 20 t drabužių ir avalynės labdarą, siųstas žmogus. Jos mama dirba socialinį darbą šioje organizacijoje. Fanny važinėjo po rajoną, lankė sunkiau besiverčiančias šeimas, domėjosi, ko kam reikėtų, ar minėta labdara šias šeimas pasiekė. Tuomet užsimezgė ryšiai ir su G. Matulyte, kuri jai papasakojo apie kuriamą jaunimo centrą. Tartasi, kaip būtų galima efektyviau padėti žmonėms. Gimė mintis bendradarbiauti.
Šįkart į Kupiškį mergina atvyko kaip savanorė. Fanny draugas irgi savanoriauja mūsų šalyje, Kaune.
Anot Fanny, ji pastebėjusi, kad Lietuvoje yra labai didelis skirtumas tarp kaimo ir miesto žmonių gyvenimo. Viena iš jos misijos tikslų ir būtų to atotrūkio tarp skirtingose vietovėse gyvenančio jaunimo mažinimas.
Šiuo metu Fanny stebi aplinką, aiškinasi, ką mūsų jaunimas veikia, kokios veiklos pasigenda.
Merginos nuomone, savanoriškas darbas žmogų praturtina, yra vertingas dėl tarpžmogiškų santykių, dėl to, jog viską darai niekieno neverčiamas. Tiesa, namiškiai iš pradžių merginos apsisprendimui nepritarė. Sakė, jog tai nepasitarnaus jos ateičiai, bet kai ji paaiškino, kad, išvykdama į savanorišką misiją, daro tai, kas jai patinka, buvo suprasta.
Pro Lietuvą keliaudavo
Dvidešimtmetis vokietis iš Liubeko Halit Somar praėjusią vasarą baigė gimnaziją. Kol neapsisprendė, ar jam studijuoti politikos mokslus, ar kokį kitą dalyką, nutarė įsijungti į Europos savanorių tarnybą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ