Šiandien – Lietuvos žydų genocido diena
Praėjo 67 metai, kai nacių okupacijos laikotarpiu tuometinis Kupiškio komendantas Verneris Liovė su parankiniais pradėjo įgyvendinti Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio idėją, kurios galutinis tikslas buvo „išspręsti žydų klausimą Europoje“.
Holokausto metais Kupiškyje kartu su šimtais jo gyventojų žydų buvo nužudytas ir turtingiausias miestelio žmogus – verslininkas, malūno ir elektrinės savininkas Nochemas Šmidtas. Apie šį žmogų ir jo veiklą žinių galime rasti krašto istorijai skirtose knygose, straipsniuose, publikuotuose „Kupiškėnų mintyse“, „Kupiškėnų enciklopedijoje“, Kupiškio žydų palikuonių sukurtame interneto tinklapyje.
Tačiau visai neseniai į dienos šviesą iškilo įdomus ir netikėtas radinys susijęs šia asmenybe.
Prie buvusio N. Šmidto malūno, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje stovi 12 – uoju numeriu pažymėtas namas. Čia gyveno S. Šmidtas, vėliau įsikūrė Nochemas su šeima. Antrojo pasaulinio karo metais šiame name gyveno generolas J. Černius.
1955 – aisiais į Kupiškį iš Jiezno atvyko gyventi Stasė ir Pranas Grockiai. Praną paskyrė malūno direktoriumi. Prieš jį malūnui vadovavęs Riabovas mirė ir name netoli malūno dar keletą metų gyveno jo našlė.
Pokariu malūnas buvo vienu didžiausių darbdavių Kupiškyje. Dvejomis pamainomis triūsę darbininkai aptarnavo ir kolūkius, ir privačius asmenis. Tuo metu jame dirbo daugiau kaip 30 kupiškėnų.
Name užaugo Grockių vaikai – Audronė ir Kęstutis, o šiuo metu gyvena tik Audronė. Neseniai kartu su pastato bendrasavininku ji sugalvojo padaryti remontą: apkalti namą pušinėmis lentomis (jokių plastikinių lentelių, kaip ji pati sako), padaryti jį šiltą ir dar jaukesnį. Atvykę darbininkai pradėjo plėšti senas lentas, jiems talkinusi Audronė nešė spalius ir staiga tarp jų išvydo seną knygelę. Pavarčiusi ją suprato, kad tai firminiai N. Šmidto elektrinės mokesčių kvitai, pildyti ranka. Kvitų data rodo, kad mokesčiai už elektrą pagal juos rinkti 1940 metų gegužės mėnesį. Knygelėje greičiausiai buvo 100 kvitų, pirmieji 27 išplėšti. Kvitai spausdinti spaustuvėje, viršutiniame kairiajame kampe užrašas „KUPIŠKIO elektr. stot. konces. N. ŠMIDTAS“. Kaip ji pateko tarp sienų lentų galime tik spėti. Paskutinis didelis namo remontas atliktas 1971 metais, didžioji jo dalis apkalta lentomis iš naujo, tačiau tas kampas, kuriame kvitų knygelę rado Audronė liko neliestas. Paslėpti ją galėjo pats Šmidtas. O gal vėlesnių namo gyventojų ji buvo užmesta kaip mėgsta lietuviai „ant aukšto“ ir su spaliais nuslinko žemyn.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Andrius Kleniauskas