Valdžios delsimas spręsti įsisenėjusias problemas pagaliau išjudino ir vieną pačių kantriausių Lietuvos gyventojų grupių. Nebepakęsdami pasityčiojimų mokytojai ėmėsi streikuoti.
Tiesa, kol kas mokytojų streikai dar neapėmė visos Lietuvos, bet absoliuti net ir nestreikuojančių pedagogų dalis palaiko reikalavimus nedelsiant didinti atlyginimus.
Žinoma, niekas net neturėtų abejoti, kad mokytojai už savo tikrai nelengvą ir didelės įtampos reikalaujantį darbą gauna per mažus atlyginimus, o ši profesija jau seniai nebėra patraukli jaunajai kartai.
Tokia padėtis tikrai nieko gero nežada valstybės perspektyvoms, bet pasirinktai protesto formai vadovaujantys žmonės, ko gero, arba nėra labai geri streikų organizatoriai, arba tiesiog žaidžia žaidimus, kurie yra pasmerkti pralaimėti.
Tokios mintys kyla žinant, kad mokytojai yra kelių profsąjungų, kurios tarpusavyje nesutaria, nariai. Kai viena iš profsąjungų sutinka su vyriausybės siūlomomis sąlygomis, kita tam kategoriškai prieštarauja.
Esant tokiai situacijai tik patys naiviausi gali tikėtis kažkokio teigiamo rezultato, o patyręs derybininkas premjeras Gediminas Kirkilas, nutaisęs susirūpinusią veido išraišką, iš mokytojų eilinį kartą vėl šaiposi.
Stebint nekoordinuotus veiksmus visoje Lietuvoje, atrodo, kad mokytojai, paskutinį kartą rimtai streikavę kone prieš penkiolika metų, nelabai žino, kaip pasiekti savo absoliučiai teisėtų reikalavimų.
Panašu, kad prastų vadų vedini ir net aktyviausi mokytojai pateko nuogi į dilgėles, iš kur nežinia, kaip išlipti.
Visuomenė yra suklaidinta
Pasirinkta protesto akcija yra ne vienodai vertinama. Tarkim, mokyklų vadovų požiūris į pamokas nevedančius mokytojus yra labai skirtingas. Visuose miestuose direktoriai yra skalėje nuo absoliutaus streikų palaikymo iki ignoravimo tų, kurie akcijose dalyvauja.
Apie streikus pasikalbėjome su Povilo Matulionio mokyklos direktoriumi Rimvydu LATVIU.
Visoje Lietuvoje mokytojai gauna vienodus atlyginimus, bet prasidėjusio streiko epicentras yra Žemaitija. Kitų šalies rajonų mokytojams atlyginimų pakanka?
Manau, kad tai profsąjungų susiskaldymo problema.
Ar nemanote, kad mokytojų streikai, likus tik pusmečiui iki rinkimų į Seimą, yra politinė akcija, kurią neva remiantys politikai laukia politinių dividendų?
Vienokie ar kitokie rinkimai Lietuvoje vyksta faktiškai kasmet, todėl labai lengva įžvelgti politinę akciją, tačiau nemanau, kad taip yra. Lietuvos demografinė padėtis prastėja – mokinių mažėja, todėl mažėja ir mokytojų darbo krūviai, nuo kurių tiesiogiai priklauso atlyginimo dydis. Mokinį įvairiais aspektais gina daug institucijų, tačiau mokytojas paliktas vienas kovoti su didėjančiu mokinių agresyvumu, su mažėjančia mokymosi motyvacija.
Ar Jūsų vadovaujamos mokyklos mokytojai vieningai pritaria streikui?
Antradienį mokykloje vykęs mokytojų profesinės sąjungos organizuotas balsavimas parodė, kad streikui pritaria 86 proc. mokytojų.
Kaip vertinate mokinių prisijungimą prie mokytojų streiko blokuojant pėsčiųjų perėjas?
Tai labai graži akcija, kuri parodo, kad moksleiviai ir mokytojai vertina vieni kitus bei pasitiki vieni kitais. Ačiū jiems!
Ar moksleivių tėvai palaiko mokytojų iniciatyvą?
Yra įvairių nuomonių, tačiau didžioji dauguma pritaria. Juk kažkada ir jie buvo mokiniai. Nepritariančius noriu pakviesti į mokyklą ir savaitę pabūti bent jau mokytojo padėjėjais. Manau, kad nuomonė jau ryt ryte bus kardinaliai priešinga.
Kaip Jūs pats vertinate pasiryžimą tokiu būdu išsireikalauti didesnių atlyginimų?
Man, kaip vadovui, toks būdas nepriimtinas. Mano pareiga telkti mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti.
Kodėl apskritai mokytojai nutarė streikuoti? Juk yra dar mažesnius atlyginimus gaunančių darbuotojų, pavyzdžiui, daug savivaldybių tarnautojų.
Visuomenė yra suklaidinta. Jei mokytojas dirbtų 18 val. per savaitę tiek, kiek numatyta etate, tai jo atlyginimas būtų 800-1000 Lt į rankas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Ar tai daug? Mokytojas priverstas dirbti 1,5 ir 2 etatais, kad išgyventų. Ypač gaila jaunų mokytojų, kurie dirba dvigubais krūviais, o uždirba tik apie 1300 Lt. Pasigirsta užuominų, tai nedirbkit, susiraskit kitą darbą. Bet mokytojas tai ne specialybė, tai pašaukimas, lygiai toks pat kaip kunigo ar gydytojo.
Ar nepakenks galutiniam tikslui pasiekti mokytojų profsąjungų susiskaldymas?
Daugumai mokytojų profsąjungų lyderių tarpusavio nesutarimai skaudūs, tačiau juk ne lyderiai streikuoja, o jų kolegos.
Mokytojams per ilgai trūko pilietiškumo
Nevienareikšmiai apie mokytojų streiką kalbėjo ir Savivaldybės tarybos narys Vytautas Mockus, vadovaujantis komitetui, kuriame yra ir žodis švietimas.
Jis pasakojo, kad, jo asmenine nuomone, faktinė situacija darbo užmokesčio klausimu švietime yra bloga. Mokytojų argumentai, kad jų atlyginimai yra prasti – teisingi. Be to, negalima susitaikyti, kad šioje srityje gali būti gaminamas brokas. Jei valstybė apleis tą sritį, už kurią yra atsakinga, nieko gero nesulauksime.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS