Šiemet Kupiškio bendruomenėje įsiplieskė diskusijos apie stadiono prie piliakalnio atgaivinimą. “Kupiškėnų mintys„ kelis kartus rašė apie visų suinteresuotų pusių ir tų, kurie dedasi suinteresuotaisiais, pozicijas ir projektus, koks tas stadionas turėtų būti arba kodėl jo iš viso nereikia.
Kol kas aišku tik viena, kad buvusiojo stadiono teritorija dar nėra išdalinta kokioms nors reikmėms, o perspektyviniuose žemėlapiuose pažymėta žalia spalva. Tai reiškia, kad ta teritorija kol kas yra skirta visuomenės reikmėms tenkinti.
Patys atkakliausi stadiono atgaivinimo iniciatoriai, pateikę nemažai idėjų apie tai, koks turėtų būti stadionas ir jo infrastruktūra, siūlė šį sporto kompleksą pavadinti du kartus olimpinio, du kartus pasaulio čempiono, kartą aukščiausiąjį titulą Europoje iškovojusio ir begales kitų prizų laimėjusio disko metiko Virgilijaus Aleknos, kilusio iš Kupiškio krašto, vardu.
“Kupiškėnų mintys„, visai netyčia susitikusios su Lietuvos lengvosios atletikos legenda jau tapusiu V. Alekna, pasidomėjo, ką disko metikas mano apie jo vardo stadiono kūrimo perspektyvas Kupiškyje.
Dar nuo mokymosi laikų Panevėžio sporto internate kuklumu garsėjęs V. Alekna sakė, kad jo vardo įterpti į stadiono pavadinimą bent jau kol kas tikrai nereikia, bet solidaus stadiono Kupiškyje, be jokios abejonės, reikia.
Jis sakė, kad puikiai prisimena senąjį stadioną prie piliakalnio, kuriam vietą padovanojo pati gamta. V. Alekna žino, kad ten kupiškėmans patikdavo susirinkti. Jam teko girdėti, kad norima stadioną kažkur iškelti.
Tik iš “Kupiškėnų minčių„ sužinojęs, kad statomas kitas stadionas Lauko gatvėje, o senojo stadiono vietoje yra likusi tik ganykla, V. Alekna sakė, kad sporto bazės kūrimo peripetijų jis nežinąs. Gal reikėtų nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip kas yra mąstoma ir daroma.
Jis tik akcentavo, kad du stadionai nedideliam Kupiškiui tikrai yra per daug. Pasak V. Aleknos, gerų sporto bazių trūksta ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl, jei yra galimybių, reikia susikoncentruoti ir padaryti gerą sporto kompleksą. Kur jis turi būti, tai jau vietos valdžios ir visuomenės susikalbėjimo reikalas.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS