Ne vienas Lietuvoje esantis paminklas sulaukė panašaus likimo. Vieni juos statė, kiti griovė bei šaipėsi ir iš paminklų, ir iš jų statytojų, treti vėl bandė atkurti Lietuvos istorijos liudytojus.
Tokio likimo yra ir Nepriklausomybės paminklas Šimonyse. Jis buvo pastatytas tarpukario Lietuvoje. Po karo prasidėjus rusų laikams, stribukai ir taip vadinami vietiniai aktyvistai paminklą nugriovė, liko tik pamatas. 1997 metais nusižiūrėjus į išlikusias nuotraukas jis buvo atstatytas aukotojų lėšomis.
Šiemet sueina jau dešimt metų, kai paminklas pradėjo naują savo gyvenimą, todėl nutarta rugpjūčio 15 dieną, per Žolinę, paminėti tą nedidelę atstatyto paminklo sukaktį.
Reikia specialistų pagalbos
Belaukiantį šventės paminklą būtina patvarkyti. Dabar kai kurie užrašai yra apsitraukę samanėlėmis, todėl juos be vargo gali įskaityti tik tie, kam yra puikiai žinoma, kas ten parašyta. Prašalaitis gali tik spėlioti, apie ką byloja šis paminklas. Kažkam reikia atlikti ir kitus nedidelius darbelius. Kas turėtų tuo rūpintis ne tik prieš šventės, bet ir nuolat?
Šimonių seniūnijos seniūnas Algirdas Kairys dėstė, kad paminklo atstatymo šventę organizuoja Šimonių kultūros namai. Pirmadienį pas seniūną lankėsi Šaulių sajungos rajono skyriaus, kuris irgi tarp būsimo renginio organizatorių, vadovas Vaclovas Šulma, su kuriuo buvo aptariami apsamanojusio paminklo tvarkymo klausimai. Šauliai pasiūlė seniūnijai tas samanas nuvalyti.
A. Kairys “Kupiškėnų mintims„ sakė, kad prieš pradėdamas bet kokius darbus pasiskambino savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus specialistui paminklosaugai Vincui Dičkui, kuris be restauravimo specialistų patarimų rekomendavo darbų nepradėti. Pasirodo, Kupiškyje jau buvo incidentas, kai paminklas buvo nuvalytas be specialistų pagalbos. Vėliau teko sumokėti apie 100 tūkstančių litų, norint ištaisyti diletantiškai atliktus darbus.
Seniūnui V. Dičkus patarė tokiais klausimais kreiptis į jį, nes būtent paminklosaugininkui priklauso paminklo priežiūra. Seniūnija prie darbų ir šventės organizavimo žada prisidėti, bet patį paminklą turi sutvarkyti restauratoriai.
Kalbėdamas apie per Žolinę numatomą renginį, A. Kairys sakė, kad, jo nuomone, reikėtų minėti ne paminklo atstatymą šiemet, bet kitais metais paminėti paminklo pastatymo datą, nes šiuo atveju kažkaip yra nuvertinama pati Lietuvos nepriklausomybė, kuriai ir yra pastatytas paminklas.
Pats baikščiausias valdininkas
Pokalbyje su Šimonių seniūnu paaiškėjus, kad didžiausias autoritetas paminklų klausimais yra paminklosaugininkas V. Dičkus, be kurio žinios prie paminklo ir rankų negalima kišti, “Kupiškėnų mintys„ nutarė išklausyti ir jo paties komentarą.
Iš pradžių kažką nelabai aiškaus pasamprotavęs, V. Dičkus pamatė žurnalisto rankoje diktofoną. Tai jam padarė ne mažesnį įspūdį kaip velniui kryžius. Tarnautojas tiesiog pašoko nuo kėdės ir spruko į koridorių murmėdamas, kad į visus klausimus gali atsakyti savivaldybės atstovė spaudai. Jam, matyt, nebuvo žinoma, kad atstovė spaudai atostogauja ir į bet kokius klausimus galės atsakinėti tik mėnesio pabaigoje. Tai visai suprantama, juk ponia Stasė Krestovienė kaip ten bebūtų nėra paminklas, todėl apie ją paminklosaugininkas gali ir nežinoti.
Per pakankamai ilgus darbo žurnalistikoje metus teko bendrauti su pačių įvairiausių instancijų valdininkais ir tarnautojais, bet tokio baikštaus žmogaus dar neteko susitikti. Taip ir liko neaišku, ar ponas Dičkus pats nežino ką daryti su tuo paminklu, ar žino, bet nemoka paaiškinti. Aišku tik viena, bendrauti šiam specialistui yra tas pats kaip žuviai skraidyti.
Gali užtekti ir muilo
Paveldosaugininkas Kazimieras Stančikas buvo kur kas konkretesnis ir kaip visada žodžio kišenėje neieškantis.
Paklaustas, kaip reikia atnaujinti tuos įsisenėjusius užrašus, jis sakė – paprasčiausiai reikia paimti muilo, nešiurkštų šepetį ir nuplauti ten, kur reikia.
Vadinasi, išeitis visada yra, tik noro gal būna nepakankamai. Be to, ar paminklus reikia prižiūrėti tik prieš šventes? Kažin, kas gali atsakyti į tą klausimą. Juk paklausus V. Dičkaus, jis pabėgs. Matyt, reikės palaukti, kol iš atostogų parvyks S. Krestovienė.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS