Seimas patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktą Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo projektą. Šiame įstatymo pakeitime numatyta, kad darbdaviui už kiekvieną įdarbintą į viešuosius darbus asmenį bus mokoma darbo užmokesčio, socialinio draudimo kompensacija. Šią kompensaciją po 50 proc. padengs darbo birža ir Savivaldybė. Taigi bus atstatyta anksčiau galiojusi tvarka. Šiuo metu 100 proc. tą kompensaciją darbdaviui dengdavo Savivaldybė.
Įstatyme taip pat numatyta, kad viešieji darbai, siekiant didinti jaunimo užimtumą, bus organizuojami ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams bei studentams jų atostogų metu.
Taigi dar savaitėlė ir prasidės moksleivių vasaros atostogos. Ar norintis dirbti mokyklinis jaunimas mūsų rajone laukiamas darbdavių, ar apskritai reiškia norą padirbėti.
Įstatymas yra, bet dar neveikia
Kupiškio darbo biržos direktorė Genė Zulonienė informavo, kad pernai pagal Viešųjų darbų programą buvo įdarbinta 80 moksleivių iš socialinės rizikos šeimų. Šiemet jie jau yra sulaukę apie 20 šios amžiaus žmonių prašymų įsidarbinti. Ūkininkai kasmet pageidauja ravėtojų, braškių ar serbentų skinėjų, buvo dirbančių aplinkos tvarkymo darbus. Bėda, kad jaunimas labiau linkęs ieškoti lengvesnės veiklos, pavyzdžiui, pavaduoti kokios nors įstaigos sekretorę ar pan. Antra vertus, yra tokių, kurie ir neįstengtų dirbti sunkesnio fizinio darbelio.
Anot direktorės, kartais labai keblu nustatyti ar tikrai vaikas priklauso socialinės rizikos šeimai. Tiesiog negali atsakyti jam, kai sako, kad nori užsidirbti, pavyzdžiui, kamuoliui ar batams, o jo mama piktnaudžiauja svaigalais ar pan.
Kol dar laukiama Užimtumo įstatymo pataisų įsigaliojimo, G. Zulonienė nesiryžo išsamiau gvildenti šios temos. Ar bus galimybė šiemet daugiau vaikų įdarbinti pagal Viešųjų darbų programą priklausys ir nuo finansavimo, ir nuo darbdavių pozicijos. Juk darbo birža yra tik tarpininkas, bet ne darbdavys.
Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Nijolė Jaruševičienė sakė, kad įsigaliojus nuo šių metų birželio 1 d. Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, palengvės savivaldybių naštą. Tad atsiras galimybė padidinti viešųjų darbų apimtis ir tokiu būdu įdarbinti pagal šią programą daugiau asmenų. Savivaldybė numato tik viešųjų darbų sąrašą ir tvirtina jų programą, o kontingento parinkimas – darbo biržos kompetencija.
Aktualiausia darbdaviams
Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo nuomone, moksleivių įdarbinimas per viešųjų darbų programą labiau aktualus yra darbdaviams nei švietimo sistemai. Mokyklos mieliau įdarbina žmones, kurie gali dirbti įvairius remonto darbus, su mechanizmais. Moksleiviams darbo saugos reikalavimai labai riboja tų darbų pasirinkimą.
R. Jocius užtikrino, kad mokyklų socialiniai darbuotojai, manąs, kad ir Socialinės paramos skyrius, visuomet gali darbo biržai padėti susigaudyti, ar trokštančio įsidarbinti pagal Viešųjų darbų programą moksleivio šeima priklauso socialinės rizikos grupei. Paklaustas, kaip vertina plačiai nuskambėjusį faktą, kad Šepetos moksleiviai pamokų metu talkininkauja durpių įmonei rinkdami kelmus, vedėjas atsakė, kad kiekvienas vertina pagal savo supratimą. Mokyklos reikalas yra pasirinkti bendradarbiavimo formas su ją remiančia įmone. Žinąs, kad vaikai nebuvo prievarta vežami dirbti. Kas nenorėjo, galėjo neiti. Vienintelė viso to blogybė – negalima dirbti pamokų metu. Negirdėjęs ir to, kad kažkokias sankcijas šiuo atveju būtų taikiusi Darbo inspekcija.
Pasiteiravus, ar darbo ir poilsio stovyklos neišspręstų jaunimo įdarbinimo problemos, R. Jocius sakė, jog tai irgi ne vien švietimiečių reikalas. Tam turėtų būti teikiami projektai su darbdaviais, kurie galėtų pasiūlyti darbo ir galėtų prisiimti atsakomybę.
Tikro poreikio neįžvelgia
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Gaila Matulytė sakė, kad pažįsta jaunų žmonių, kurie dirba nuo 15-16 m. Tai labai aktyvūs žmonės, sugebantys įsidarbinti ne tik vietos įmonėse, bet nebijantys vasarą išvažiuoti padirbėti ir į Lietuvos kurortus. Taip pat yra moksleivių važinėjančių dirbti sezoninių darbų į Airiją, Norvegiją. Ateina ir jos klausti, ar nežinanti, kur būtų galima per atostogas įsidarbinti. Tačiau su rimtu poreikiu dirbti visgi ji nesusidūrusi. Pavyzdžiui, žinanti, kad skubiai buvo ieškomas žmogus, galintis išvykti į Didžiąją Britaniją valyti namų. Tačiau ta informacija niekas nesusidomėjo. Ne visi nori tokio darbo, ne visi ir sugebėtų – sunku.
Labiau, kaip jaunimo reikalų koordinatorė, ji dirbanti su projektais, kurie leistų moksleiviams per vasarą pailsėti ir turiningai praleisti laisvalaikį. Šiuo metu kuriama nauja jaunimo centro koncepcija, kuri bus orientuota į socialinę pagalbą, informacijos teikimą. Pramogos nebebus pagrindinė jo veikla. Yra planų rengti jaunuosius gidus ir įsilieti į jų gildijos veiklą ir kt. Gal ateityje per naujas veiklos kryptis bus galima spręsti ir moksleivių bei jaunimo įsidarbinimo per atostogas klausimus.
Darbdavių žodis
Kavinės „Savana“ savininkas Žilvinas Vareika sakė, kad kartais priima ir moksleivius padirbėti indų plovėjais ir patalpų valytojais. Antai pernai buvo įdarbinęs vieną moksleivę. Tų nekvalifikuotų darbo vietų pas jos nėra daug. Tad šiemt irgi vienas jaunas žmogus minėtus darbu galės atlikti.
UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ direktorius Albertas Audickas taip pat yra linkęs neatsisakyti įdarbinti moksleivių, jei grįš senoji darbdavių rėmimo tvarka. Pernai šioje įmonėje pagal Viešųjų darbų programą dirbo 6-7 žmonės. Jais įmonė buvo patenkinta. Šiemet irgi tiek pat galėtų triūsti. „Jaunimas dirba geriau nei mėlynanosiai“, – tvirtino direktorius.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ