Radę vieną kitą pažeidimą ar nusikaltimą, kuriame dalyvauja ar bent jau apie tai žino rajoną valdantieji, tuos įvykius laikraštyje numeravome, bet, nesulaukę rimtos valdžios reakcijos, nutarėme, pasiremdami iliustratyviu paskutiniu pavyzdžiu, pažvelgti, kas iš tiesų darosi rajone.
Teiginys, kad valstybės turtą vagia visi, gali šokiruoti bet kurį dorą pilietį, ir tai visiškai suprantama, tačiau pažvelkime į visai neseną istoriją.
Požiūris pro langą
Praėjusią savaitę su valstybės pareigūnu važinėjome po juodligės kapais prismaigstytą rajoną (apie tai rašėme praėjusio ketvirtadienio numeryje). Važiuojant pro Visgiūnų karjerą, jis pradėjo pasakoti įvairias rajono istorijas, tarp jų ir apie šalia esančio karjero uždarymą. Žmogus aiškino, kad tas karjeras seniai nebeeksploatuojamas dėl daugybės priežasčių, tarp jų ir dėl grėsmingos kaimynystės su praeities baubais. Jam pasakojant, pažvelgiu pro automobilio langą ir matau… tame seniai uždarytame karjere dirba ekskavatorius. Burzgia traktoriukas ir krauna žvyrą į šalia stovintį kitą traktoriuką, beje, pakankamai didelių gabaritų.
Kol privažiavome prie galimo nusikaltimo vietos, karjere dirbančių žmonių neberadome. Nufotografavau tik žvyrą kasusį ekskavatorių, be sargo, ginklų, be žmogaus…
Kitos dienos laikraščio straipsnyje (visai kita tematika) paprašiau pasipasakoti tuos, kurie seniai nebeeksploatuojamajame karjere palieka ufonautų ar keistųjų aitvarų pėdsakus. Rytą – skambutis. Nori pasipasakoti Kupiškio seniūnas Julius Semėnas. Įdomu.
Pasakojimas
Seniūnas J. Semėnas pasakoja: “Visgiūnų karjeras tikrai yra uždarytas, bet iš jo žmonės žvyrą po truputį vežasi. Jo niekur kitur nėra. Kitąsyk kas mato, kas nemato. Ten nuolat prarausta būna. Vasarą ten nuolat būna žvejojančių, besimaudančių žmonių. O kelias ten tiesiog siaubingas. Vieną sykį kalbantis su ūkininku Gediminu Strazdu, jis sako “truputį žvyro reikėtų„. Sakau jam, jeigu keliuką sutvarkysi, tai vieną kitą priekabą išsiveši. Vistiek ten visi veža. <...> dar ūkininkė Jakšienė vieną kitą mašiną… Taip jau išėjo, nenorint nusikalsti, o tik keliuką patvarkyti.
Pokalbis Nr.1 (su atgaila)
Po pasakojimo seniūnui uždaviau kelis klausimus.
Kiek kainuoja mašina žvyro?
Gal koks šimtas ar pusantro šimto litų.
Kiek žvyro buvo išvežta?
Bijau sakyti. Ūkininkė, kurios pavardę sakiau, gal kokias keturias mašinas parsivežė. Strazdas… net nežinau.
Kam šitie žmonės susimokėjo?
Niekam.
Iš ko jie gavo dovaną? Karjeras juk valstybinis. Jei iš ten neteisėtai paėmė, vadinasi, pavogė.
… gal tikrai aš savivaliaudamas šitą reikalą padariau. Dabar kalbant <...> niekada žmogui nedaryk gero. Nu, turtas neteisėtai paimtas, bet gamtai žalos gal nepadariau.
Tai yra rekultyvuotas karjeras ir jame negalima kasti. Taip?
Taip.
Tada įvardinkim daiktus savo vardais. Iš ten buvo imamas žvyras – tai vienas neteisėtas veiksmas, už valstybės turtą nebuvo sumokėta – tai dar vienas neteisėtas veiksmas, visa tai leido daryti valstybės pareigūnas – tai trečias neteisėtas veiksmas. Ketvirtas? Apie tai jau nebekalbu…
Aš tikrai nieko blogo nenorėjau padaryti.
Žmonėms kyla mintis, kad iš karjero žvyrą vežant paprastiems žmonėms, jie bus baudžiami, o jei tokį neteisėtą (ar nusikalstamą) darbą sugalvoja seniūnas ir rajono savivaldybės tarybos narys, jie liks nebaudžiami…
Aš manau, kad ir seniūnas bus nubaustas. Aš tikrai nusipelniau nuobaudos.
Tarybos narys nežinojo, kad žvyras vežamas iš draudžiamos vietos?
Gal jis apie tai nepagalvojo. Juk visi tuo karjeru po truputį naudojasi.
Pokalbis Nr. 2(su pauze)
Po pokalbio su seniūnu nutariau pasikalbėti su rajoną valdantiems valstiečiams liaudininkams atstovaujančiu Tarybos nariu G. Strazdu.
Jei seniūnas iš neteisėtai eksploatuojamo karjero jums leido vežtis valstybės turtą, vadinasi, ir jūs taip pat užsiimate neteisėta veikla, o gal tiesiog nusikalstama veika?
Oi. Geras klausimas. (Pauzė, pereinanti į tylą).
Už žvyrą kam nors sumokėjot?
Mmm. Ne, aš pagelbėjau seniūnui. Keliuką taisiau.
Tas karjeras yra valstybės turtas. Seniūnas valstybės turto niekam neturi teisės dalinti ar pardavinėti. Taip pat ir Jūs neturit teisės jo imti…
Labai atsiprašau, mano baterija baigia nusilpti, gal galėtumėte paskambinti po pusvalandžio.
(po pusvalandžio)
Taigi, kartoju klausimą. Tarybos narys priėmė neteisėtu būdu paimtą, arba, paprastai kalbant, vogtą turtą. Taip?
Aš nemanau, kad neteisėtu būdu, nes man seniūnas leido.
Jūs puikiai žinojote, kad iš to karjero nieko negalima išsikasti.
Nežinojau.
Jūs kartais skaitot “Kupiškėnų mintis„, kuriose visai neseniai kelis kartus apie tai rašėme?
Tikrai neskaičiau. Apie tai nieko nežinojau.
Išeitis – pro duris
Po tokių darbų ir pasipasakojimų apie juos abiems valstiečių liaudininkų partijai atstovaujantiems rajone žinomiems žmonėms lieka viena išeitis – pro duris.
Seniūnas, žinodamas, kad nuolat vagiamas valstybės turtas, ne tik kad nepasirūpino, kad taip nebūtų – neinformavo valstybinių institucijų, negėdino vagišių, galų gale pats nestovėjo su šautuvu valstybinio turto sargyboje, bet ir tarybos nariui padovanojo tai, kas jam visiškai nepriklauso. Dažnas paklaus – negi dykai?
O jeigu kas nors, neduok Dieve, sugalvos, kad jis organizavo valstybinio turto vagystę? Seniūnas, valdančiosios partijos narys… Na, bet J. Semėnas bent jau atgailauja.
Kitas sandėrio veikėjas tarybos narys G. Strazdas nieko nežino ir nieko nesupranta, spaudos neskaito. Jei jis nežino, kas darosi po jo nosimi, kaip jis gali priiminėti tarybos posėdžiuose rajonui svarbius sprendimus? Tiesa, negi jis juos priiminėja… Va tokia nūnai valdžia.
Trumputis reziumė
Rajoną valdančiosios daugumos veikėjai savivaliauja – valdiškomis lėšomis nusitiesia šaligatvius tik iki savo namų, gina prie vandens telkinių kuriamus šiukšlynus, atsitiktinai kartu su statomais dideliais valdiškais ar privačiais objektais praplečia savo namų ar sodų erdves, apsimeta, kad nežino, jog vagia valdišką turtą ir t.t.
Jie taikstosi su nevaldoma situacija policijoje – dėl vieno niekaip nesiryžtančio pasitraukti į atsargą policininko sutinka, kad iš rajono būtų juokiamasi visoje šalyje.
O šaliai juoktis iš to jau atsibodo. Tegul valdantieji tai žino.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS