Visi prisimename pusiau siaubo filmą apie Egipto klestėjimo laikais užkeiktą žynį, pridariusį problemų jau civilizuotai ekspedicijai į praeities lobynus. Mūsų rajone lobynų vargu ar galima surasti, bet nelaimių iš praeities galima prisišaukti. Ir tai jau ne filmas, o visiška realybė.
Oficialūs duomenys skelbia, kad mūsų rajone yra kapaviečių, kurios ir po daugiau nei pusės amžiaus tylos gali skausmingai pareikšti apie savo egzistavimą, sukeldamos ligų proveržį ir žmonėms, ir gyvūnams. Musulmonų teroristai, gąsdindami Vakarų civilizacijas, vokeliais siuntinėjo baltus miltelius, neva galinčius sukelti juodligės epidemiją. Nesukėlė. Gal tik nerimtai gąsdino.
Mūsų niekas negąsdina, bet visame rajone yra pakankamai juodligės kapaviečių, kurias pajudinus galima prisišaukti rimtą pavojų. O norinčių judinti po truputį atsiranda.
Juodligė
Ši liga pasireiškia intoksikacija, sepsiu, karbunkulų atsiradimu, karščiavimu. Ja serga tiek gyvūnai, tiek žmonės. Lietuvoje juodligės židiniai pradėti registruoti nuo 1920 metų. Užfiksuoti 358 istoriniai juodligės židiniai 36 rajonuose. Juodlige sirgo 187 žmonės ir 1006 gyvuliai.. Paskutinis juodligės atvejis Lietuvoje buvo registruotas 1998 metais Ukmergės rajone. 1997 metais buvo atliktas visų juodligės židinių patikrinimas ir registracija bei sudaryti juodligės židinių žemėlapiai.
Juodlige gali sirgti arkliai, galvijai, avys, ožkos, elniai, kiaulės ir mėsėdžiai gyvūnai. Žmonės šia liga gali užsikrėsti nuo sergančių gyvūnų, vartodami pieną, mėsą, teikdami veterinarinę pagalbą, apdorodami gyvūnines žaliavas, lupdami ir išdirbdami gyvulių odas, vilnas, kailius, įkvėpę bakterijų su dulkėmis.
Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Mindaugas Papuška “Mintims„ pasakojo, kad apie tą ligą žmonės žinojo jau seniai, tik nelabai suvokė, kaip su ja reikia kovoti.
Iki karo nuo juodligės kritusius gyvulius tiesiog apipildavo kalkėmis ar chlorkalkėmis ir užkasdavo. Po karo, įsigilinus į tos ligos subtilybes, tokius gyvulius imta deginti. Pažymėtina tai, kad juodligė neplinta taip, kaip maras, kai liga užsikrečia vos ne visi, buvusieji ligos apimtoje teritorijoje. Juodligė itin pavojinga tuo, kad bakterijos sporos žemėje išsilaiko labai ilgai. Anot M. Papuškos, jos gali išsilaikyti du šimtus ir daugiau metų.
Židiniai mūsų rajone
M. Papuška, remdamasis senaisiais dokumentais, pasakojo, kad juodligės židiniai yra Maugaruose, Drūlėnuose, Visgiūnuose, Griciūnuose, Šimonyse, Žvirblionyse, Gražiškiuose, Lukonyse, Gindviliuose. Dalis šių židinių yra valstybės žemėse, dalis – privačiose valdose. Iš viso rajone yra pasportizuota vienuolika juodligės kapų. Dar šeši yra miške. Tiksliai nustatyti jų vietos nebeįmanoma. Pirmą kartą rajone juodligės atvejis yra užregistruotas 1935 metais. Paskutinis – 1984 metais. Įdomu tai, kad paskutinis židinys yra kaimynystėje su 1940-ųjų metų židiniu. Juos skiria vos porą šimtų metrų. Recidyvas tęsiasi?
Visi juodligės židiniai yra aptverti tvora ir sustatytos lentutės, žyminčios, kad čia užkasti nuo juodligės kritę galvijai. Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai nuolat prižiūri, kad juodligės kapai nebūtų kasinėjami. Savininkai, kurių teritorijoje yra juodligės kapas, yra supažindinti, kad jų teritorijoje yra toks padidinto pavojaus šaltinis, kurį reikia prižiūrėti. Žemių savininkai pasirašo, kad yra supažindinti su tokia situacija.
Mumijos judinti negalima
Dabar, tęsiantis sodybų ir žemės pirkimo bumui, naujieji savininkai, įsigiję žemę su juodligės kapu, toje teritorijoje negali atlikti jokių kasinėjimo darbų – kažką sodinti, išsikasti vandens telkinį ir t.t. Pajudinus tegul ir pusšimtį metų ramiai tūnančią mumiją, gali prisišaukti nelaimę.
Neseniai sodybą Visgiūnų kaime nusipirkę jauni panevėžiečiai pakliuvo į keblią situaciją. Jų naujojo pirkinio teritorijoje kaip tik ir yra juodligės kapas. Jo pažymėjimas buvo atnaujintas 2004 metų gruodžio mėnesį. Kupiškio seniūnijos iniciatyva buvo padarytos metalinės informacinės lentelės su išdegintu užrašu “Juodligės kapas„. Kasimo vieta dezinfekuota 10 procentų natrio šarmo tirpalu. Senoji sodybos šeimininkė Albina Kukenytė pasirašė, kad yra susipažinusi su tokia kaimynyste. Su naujaisiais šeimininkais Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai iki šiol negali susitikti. Jie retai būna sodyboje. A. Kukenytės žiniomis, šiuo metu jie yra Ispanijoje. Parduodama sodybą moteris supažindino su komplikuota situacija, bet, atrodo, kad naujieji savininkai visgi yra numatę kažkokius darbus. Mūsų rajono atsakingoms tarnyboms teks rimtai pažiūrėti, kad mumija nebūtų išleista iš savo kapo.
Karjeras uždarytas ir dėl juodligės pavojaus
Visgiūnų ir Drūlėnų kaimų apylinkės, kuriose yra keletas juodligės kapų, yra padidintos rizikos zona. Anot M. Papuškos, pakankamai didelio Visgiūnų karjero, kur buvo kasamas smėlis ir žvyras, veikla buvo sustabdyta ir dėl istorinių juodligės židinių. Karjeras yra labai netoli vieno iš tokių židinių. Nuo juodligės kritęs galvijas čia buvo užkastas 1940 metais.
Karjere iki šiol maudosi rajono gyventojai. Kol kas šia liga kupiškėnai dar nebuvo užsikrėtę, bet M. Papuška teigia, kad ir žmogus ja gali užsikrėsti. Kai jis dirbo Kauno kailių fabrike, vienas darbininkas net tris kartus buvo užsikrėtęs juodlige. Jam tekdavo dirbti su avikailiais, atvežtais iš Vidurinės Azijos, o ten juodligės kontrolė, ko gero, buvo pakankamai švelni. Laiku diagnozavus, šią ligą galima išgydyti. Svarbu, kad nebūtų žaibinė jos forma.
Ufonautai
Visgiūnų karjero veikla sustabdyta. Tai patvirtina visos rajone veikiančios valstybinės institucijos, bet kai kada nebeveikiančiame karjere atsiranda naujų duobių. Aitvarai juk neša į namus. O kas neša iš namų?
“Mintys„ budi. Gal kas iš atvirkščiai veikiančių aitvarų pasipasakos, kur išvažiuoja smėlio ir žvyro mašinos iš jau nebeeksploatuojamo karjero? Jei nepasipasakos, pasakos “Mintys„.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS