Keleiviai, besinaudojantys UAB „Kupiškio autobusų parkas“ paslaugomis, pažėrė nemažai replikų jų kokybės atžvilgiu. Silvestras Gaižiūnas laiške redakcijai klausia: „Ar ilgai tyčiosis Kupiškio autobusų parkas? Gyvendamas prie kelio, jungiančio Panevėžį, Kupiškį ir Rokiškį bei kitus miestus, neretai su apmaudu pagalvoji: už kokias bausmes reikia naudotis Kupiškio autobusų parko paslaugomis? Parke tebetvyro tarybinių laikų atmosfera, nors Lietuva jau įžengė į Europos Sąjungą. Keleiviai tebevežiojami autobusais, kurie seniai turėjo būti išmesti į metalo laužą. Žiemą važiuoti jais yra tikra nelaimė: jie springsta, pro kiauras duris nešamas sniegas, keleiviai tirta nuo šalčio“.
Ne vienam keleiviui, ilgėliau susisiekimo priemonės palaukus Kupiškio autobusų stotyje, kyla natūralus klausimus dėl šaltų stoties patalpų. O autobuso nesulaukus – kodėl neinformuojama, jog jo nebus. Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti įmonės direktoriaus Petro Remeikio.
Pasak P. Remeikio, stotis niekada ir nebuvo šildoma (tik tarybiniais laikais). Turint galvoje tokį patalpų aukštį bei jų sandarumą, tikimybė, jog kada nors ateityje laukiamoji salė bus šildoma, – utopija. „Reikėtų stotį sprogdinti ir statyti iš naujo. Ankstesniais laikais visur dominavo gigantomanija. Bet ir tada dieną ir naktį buvo kūrenamos krosnys, o ypatingos šilumos nesijuto“, – sakė direktorius. Elektra apšildomos tik administracinės ir nuomojamos patalpos.
P. Remeikis teigė suprantąs ir šąlančius keleivius. Vyresnio amžiaus žmonės sušilti užeina ir į dispečerinę.
Planuotas autobusų stoties remontas (jam buvo ir sąmata sudaryta), Vyriausybei iš Savivaldybės nubraukua sutaupytas lėšas, dėl finansavimo atidėtas. Reikia konstatuoti, kad ženklaus pagerėjimo keleivių vežimo reikaluose taip pat dar teks palūkėti: autobusų parkas nuolatos sensta, eksploatacinės išlaidos didėja, prastėja įmonės finansiniai rodikliai. Didžiausios pajamos gaunamos iš moksleivių vežiojimo, nes patys už kelionę moka tik 24 proc. keleivių.
P. Remeikis pripažino, jog daugiau problemų, ypač per šalčius, kelia vienas senas autobusas. Autobusų parko vadovas apgailestavo, jog transporto priemonėms įsigyti negalima pasitelkti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tai gula tik ant Savivaldybės pečių. Transporto bazę reikia atnaujinti, tačiau naujas autobusas kainuoja apie 300 tūkst. litų, eksploatuotas – 50-80 tūkst. litų. Be paspirties iš šalies, parkas nėra pajėgus jų įsigyti.
Jei iš kito miesto autobusų parko neatvyks autobusas, dispečerinę informuoja to miesto autobusų stotis. Tačiau tokie dalykai dažniausiai nesuplanuojami – pvz., iš Biržų išvažiavęs autobusas sugedo ties Vabalninku. Kol jo vairuotojas susiskambina su savo parko dispečerine, kol šioji praneša kitų miestų autobusų stotims ir kyla laukiančiųjų transporto priemonių nepasitenkinimas. „Nors dabar informacinių technologijų pakanka, bet jos nepadeda išspręsti visų problemų. Mūsų dispečerinė, tik gavusi informaciją apie neatvykstančius autobusus, ją praneša ir laukiantiems keleiviams“, – tikino P. Remeikis.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ