Krikščioniška meilė politikoje – neįprastas žodžių junginys. Būtent šia tema antradienį Kupiškio viešosios bibliotekos salėje kalbėjo pranciškonas vienuolis, religijotyrininkas, knygos „Šiuolaikinis religingumas“ bei daugelio straipsnių autorius Arūnas Peškaitis.
Tai buvo jau antrasis Pilietinės visuomenės instituto diskusijų klubo „Civitas“ renginys. Lektorių atlydėjo šio instituto bendradarbiai Juozas Ruzgys ir Aistė Ivoškutė.
„Mūsuose žodis meilė tapatinamas su jausmu, įsimylėjimu, kuris lydi, nuspalvina žmogaus santykius. Tačiau mažai meilę siejame su valia. O krikščioniška meilė, – kalbėjo A. Peškaitis, – yra valia ir dialogas. Valia duoti, atiduoti, kurti santykį su kitu, kitokiu ir klausyti“. Būties pagrindas yra santykis. Gamtoje pilna parazitavimo, siurbimo, nes joje nėra meilės, kadangi nėra asmens. Meilė turi veikti ir politiką. Iš krikščioniškos meilės gimė krikščioniškas socialinis mokymas. Pasitelkdamas įtaigius nūdienos ir biblijinius pavyzdžius, lektorius aptarė šio mokymo principus: solidarumą (aš gyvenu ne vienas;problemų negalima svarstyti atsietai nuo savęs), subsidiarumą (auginti mažesnius ir silpnesnius). Per juos galima pažvelgti ir į Lietuvos tikrovę.
A. Peškaitis teigė, jog jo vizito tikslas nebuvo kalbėti apie tai, kaip Lietuvoje blogai. Yra galimybių padėtį keisti. Tam žmogui reikalinga laisvė ir atsakomybė. Be šių dalykų žmogus negali kurti meilės. Brolio vienuolio nuomone, mes nesame laisvi, jei per kiekvienus rinkimus atsiliepiame į „mesijų“, teigiančių, jog nusipelnėme gyventi geriau, šauksmą. Pastarasis lozungas ir pradėjo populizmo bangą. Nepopulistinės partijos, anot jo, tos, kurios siūlo veiksmų programą ne interesų grupei, o visuomenei.
Tik išsilaisvinę nuo savo praeities, įsisąmoninę istoriją, išsilaisvinsime. Laisvas žmogus, pasak pranciškono, tas, kuris mato kito veiksmą. Tiek, kiek galvojame apie save, tiek nesame laisvi. Laisvės erdvę po truputį galima plėsti: per nevyriausybines organizacijas, iniciatyvius klubus ir pan. Nedidelės bendruomenės gali išmokyti skirti pelus nuo grūdų.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ