Šiandien – Tarptautinė šeimos diena. Tad kupiškėnų pasiteiravome, ar žino, ar domisi jie savo giminės istorija, ar svarbūs jiems šeimos ryšiai.
Raimondas Baltrūnas
(Kupiškis)
Mano giminė plati, išsibarsčiusi po visą Lietuvą. Jos istorija domiuosi mažai. Gal ir būtų įdomu. Manau, kad giminiški ryšiai tebėra svarbūs. Tik per kasdieninius darbus paprasčiausiai juos puoselėti nebelieka laiko. Dažniau visiems susieiti trukdo ir atstumas. Anksčiau giminaičiai dažniau suvažiuodavo į tėviškę, ypač vasarą.
Emilė Jurgionienė
(Kupiškis)
Tėvai išmirę, seserys ir broliai taip pat. Beturiu tik vieną seserį. Giminių buvo ir Amerikoje, bet su jais nepalaikėm ryšių. Dabar bendrauju labiausiai su savo anūko, kurį užauginau nuo 9 mėnesių amžiaus, šeima. Turiu tris proanūkius. Manęs nepamiršta ir dukterėčia Gražina bei jos vaikai. Palaikau ryšius ir su kaime gyvenančia seseria bei jos šeima. Giminaičiai pagelbėjo, kai susirgau. Mažiau susitinku su dukra ir anūke, kurios gyvena Šiauliuose. Kaltas didelis atstumas. Giminių išsižadėti nereikėtų. Nežinai, kada gali prireikti artimų žmonių paramos.
Petras Tumėnas
(Kupiškis)
Šeima yra šeima. Tėvų praeitį žinau. Tėtis buvo savanoris. Zakristijonavo pas Juozą Tumą – Vaižgantą Kauno sobore (1918-1920 m. čia buvo karinės įgulos bažnyčia). Jis yra matęs Antaną Smetoną. Mirė sulaukęs 99-erių .
Vyresnysis brolis Kazys – istorikas – daro mūsų giminės geneologinį medį.
Sovietmečiu gegužės 9 d. per tėvuko gimtadienį tradiciškai susiburdavo visa šeima. Augom šeši vaikai.
Dabar jau tėvukai, sesuo, brolis mirę. Mažiau susitinkam. Atstumai ir pinigai daro savo. Tačiau džiugu, kad jaunoji karta vis dažniau imasi iniciatyvos atgaivinti giminiškus ryšius. Tai dėsninga – mūsų mažėja (pats tik vieną sūnų užauginau), atsiranda poreikis savo artimųjų ieškoti.
Valentina Petrauskienė
(Subačius)
Giminės istorija domiuosi. Dukra, kai studijavo buvo šiek tiek patyrinėjusi giminės geneologinį medį. Su pusseserėm ir kitais artimesniais giminaičiais susitinku dažnai įvairiom progom. Nedaug jų turiu. Mano močiutė mirė sulaukusi 92 metų. Tai daug yra pripasakojusi apie praeitį, kur protėvių gyventa, kiek jie turėjo žemės, kaip vertėsi. Mūsų šaknys Telšių krašte.
Mano vyro giminė kur kas platesnė. Žinoma, kad jo proprosenelis buvo bajoras iš Švėkšnos.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ