Rugpjūčio 20-ąją vaišnavų bendruomenė (mes labiau įpratę juos vadinti krišnaitais) šventė savo Dievo Krišnos gimtadienį. Kupiškėnai, laukę svečių ir iš kitų bendruomenių, susirinko praėjusį sekmadienį į Didžprūdžiuose įsikūrusio Sauliaus Paštuko sodybą.
Didžiulis dėmesys čia sutelkiamas į maisto gaminimą – tai auka Dievui Krišnai. Maistas neragaujamas, neuostomas, o pagaminus, nunešamas pirmiausia prie Dievo Krišnos altorėlio palaiminti.
Kol troškinamos įvairiausios daržovės, iš pieno, grūdų, riešutų, ryžių ir kitų augalinių produktų verdami saldumynai, giedama mantra Dievo Krišnos garbei: “Hare Krišna, Hare Krišna..„ Prie altorėlio brahmanai, vienas jų muša būgną, melodija maloni ausiai, tikintieji juda į taktą, ploja.
Šiam tikėjimui daugiau nei 5000 metų, dabar jis pripažintas visame pasaulyje: būtent prieš tiek laiko apsireiškė Krišna, kad atstatytų dvasines vertybes. Anot į šventę atvykusio brahmano Pundarika Vidyanios hi das (das reiškia tarnas), meditacija, kartojant mantrą, valo sielą. Žmogus pasiekia ramybę, po to ateina džiaugsmas, nes jau pati žmogaus prigimtis yra džiaugsminga, o vėliau meilė.
Tačiau teorija daugmaž bet kuriam civilizuotam piliečiui žinoma. Kur kas įdomiau išsiaiškinti, kaip lietuviai priima išpažįstančiuosius Krišnos sąmonę.
Skaitykite 5 puslapyje
——-
Autorius: Nijolė Stulgienė