Pateikiame 93 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukraina turės pažvelgti realybei į akis ir kalbėtis su V. Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas nedega noru kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau šaliai veikiausiai teks pažvelgti realybei į akis ir sėsti prie bendro derybų stalo, kad būtų galima nutraukti karą, rašo agentūra „Reuters“.
„Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu. Nesakau, kad mūsų žmonės dega noru su juo kalbėtis, tačiau turime pažvelgti dabartinio mūsų gyvenimo realybei į akis“, – teigė V. Zelenskis.
„Ko mes norime iš šio susitikimo? Norime susigrąžinti savo gyvenimus… Norime sugrąžinti suverenios valstybės gyvenimą visoje jos teritorijoje“, – nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad neatrodo, jog Rusija būtų pasirengusi rimtoms taikos deryboms.
Austrijos kancleris: V. Putinas pasirengęs derėtis dėl grūdų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs derėtis dėl Ukrainos uostuose įstrigusių grūdų, pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris po abiejų lyderių pokalbio telefonu.
V. Putinas taip pat yra pasirengęs derėtis dėl apsikeitimo karo belaisviais ir pažadėjo pasikalbėti su Kyjivu šiuo klausimu, sakė K. Nehammeris po 45 minutes trukusio pokalbio.
Dar V. Putinas sakė, kad Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui bus suteikta galimybė patekti pas karo belaisvius, sakė Austrijos kancleris.
Maskva taip pat parodė tam tikrą lankstumą sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto, kurį blokuoja Rusija, problemą. „Putinas davė suprasti, kad yra pasirengęs leisti eksportą per jūrų uostus“, – sakė jis.
Tačiau, pasak K. Nehammerio, atitinkamus uostus tikriausiai reikės išvalyti nuo gynybos tikslais išdėliotų minų.
V. Putinas pasakė K. Nehammeriui, kad nėra pagrindo kaltinti Rusiją dėl maisto tiekimo problemų, pranešė Kremlius.
Apskritai pokalbis buvo „labai intensyvus ir labai rimtas“. Austrija stengėsi palaikyti dialogą su visomis konflikto šalimis pagal savo „aktyvios neutralumo politikos“ tradicijas.
K. Nehammeris sakė, kad jis taip pat kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris artimiausiomis dienomis planuoja kreiptis į kariaujančias šalis, kad būtų atnaujintas derybų procesas.
Daugiau kaip 85 proc. ukrainiečių laiko Rusijos sukeltą karą grobikišku
Ne mažiau kaip 85 proc. ukrainiečių laikosi proukrainietiškos pozicijos įvairiais Rusijos ir Ukrainos karo aspektais ir ne daugiau kaip 8-9 proc. pritaria prorusiškai įvykių interpretacijai.
Tai rodo apklausos, kurią gegužės 19-24 dienomis telefonu surengė Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas, rezultatai, praneša „Interfax Ukraina“.
Tyrimo duomenimis, 86 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Ukrainoje rusakalbiai gyventojai nėra persekiojami: taip mano 85 proc. etninių rusų ir 90 proc. rusakalbių.
90 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad Ukraina turi ilgą valstybingumo istoriją ir nėra „dirbtinai“ sukurta sovietų valdžios, 85 proc. pareiškė, kad Vakarų šalys neprovokavo Ukrainos kariauti su Rusija, 89 proc. konstatavo, kad pareiškimai apie „nacistus“ Ukrainos valdžios struktūrose yra prasimanymas.
86 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad karas prasidėjo dėl Rusijos kėslų užgrobti Ukrainą.
Apklausoje dalyvavo 2009 respondentai, vyresni kaip 18 metų amžiaus, iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas.
Rusijos pajėgos Donbase daro lėtą, bet aiškią pažangą
Rusijos pajėgos, pasak Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono, Ukrainos Donbaso srityje daro lėtą, bet aiškią pažangą, rašo „Sky News“.
„Deja, Putinas (…) toliau stumiasi Donbase, čia jis daro laipsnišką, lėtą, bet, deja, aiškią pažangą“,– penktadienį agentūrai „Bloomberg“ sakė B. Johnsonas.
Premjero teigimu, dėl to gyvybiškai svarbu toliau siųsti Ukrainai karinę paramą.
Penktadienį jis parėmė galimybę pristatyti šaliai daugiavamzdes raketų paleidimo sistemas (MLRS). Iki šiol Vakarų šalys siuntė Ukrainai lengvesnę ginkluotę.
Rusija išmėtė Juodojoje jūroje šimtus minų
Okupantai užminavo Ukrainos išskirtinę ekonominę zoną Juodojoje jūroje, tam panaudodami 400-600 minų. Tai penktadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.
Pasak jo, šios minos dažnai atitrūksta nuo inkarų, ypač per audras, ir dreifuoja prie Turkijos, Bulgarijos ir Ukrainos krantų.
Gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų.
Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti šalies uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.
JAV atmeta V. Putino raginimą panaikinti sankcijas mainais į grūdus
Jungtinės Valstijos atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą, kad Vakarai panaikintų ekonomines sankcijas.
Anot Kremliaus, Vladimiras Putinas sakė Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi, kad Rusija praleis laivus, vežančius maistą ir trąšas, kad palengvintų visame pasaulyje gresiančią maisto krizę, bet tik „su sąlyga, kad bus panaikinti Vakarų įvesti politiškai motyvuoti apribojimai“.
Anksčiau ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad grūdų eksportą iš Ukrainos bus leista atnaujinti, jei bus panaikintos sankcijos Rusijai.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre teigė, kad Rusijos laivyno blokada, o ne sankcijos, trukdo išvežti produktus. Šiuo metu apie sankcijų panaikinimą nediskutuojama, sakė K. Jean-Pierre. „Apie tai nekalbama. Tai daro Rusija“, – sakė ji.
Rusija turi „nedelsiant nutraukti karą su Ukraina“, kuris paveikė pasaulio aprūpinimą maistu, sakė K. Jean-Pierre. „Tai Rusija aktyviai blokuoja maisto eksportą iš Ukrainos uostų ir didina badą pasaulyje. Dėl to kalta ji“.
Rusija ir Ukraina yra svarbios grūdų eksportuotojos, todėl jų vaidmuo aprūpinant pasaulį maistu lemiamas. Pastarąsias kelias savaites tarptautinė bendruomenė ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus. Pasak Kyjivo, Rusijos karinis jūrų laivynas blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus. Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją šantažu ir paragino Vakarus neatšaukti sankcijų.
D. Peskovas kaltino Ukrainą stokojant realizmo ir sakė, kad Rusijos reikalavimai, tarp jų atsisakyti rytinių šalies regionų kontrolės ir susitaikyti su Krymo aneksija, turi būti patenkinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pabrėžė, kad Ukraina neatiduos jokių teritorijų ir pasiryžusi toliau kovoti.
M. Draghi apie pokalbį telefonu sakė iš tiesų jautęs, kad V. Putinas pasirengęs mėginti rasti tarptautinės maisto problemos sprendimą. Per spaudos konferenciją ketvirtadienio vakarą jis sakė, jog kitą kartą kalbėsis su V. Zelenskiu, kad sužinotų jo nuomonę.
Paklaustas, ar per pokalbį su V. Putinu jautė vilties prošvaistę dėl taikos derybų, M. Draghi atsakė: „Ne“.
Ukraina turi pakankamai grūdų, kad prasimaitintų iki metų pabaigos
Ukraina turi pakankamas grūdų atsargas, kad patenkintų vidaus ir pasaulinę paklausą bent jau iki 2022 metų pabaigos, bet tam reikia nutraukti visus karo veiksmus Juodojoje jūroje.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka.
Pasak jo, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti Ukrainos uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.
„Rusija norėjo panaudoti maistą kaip ginklą“, – pabrėžė O. Ustenka.
Anot patarėjo, dabar Rusija apšaudo visus laivus, pasirodančius Juodojoje jūroje. Bet jei regione būtų nutraukta ugnis, Ukraina greitai sureaguotų, ir laivai su grūdais išplauktų iš šalies uostų, sakė O. Ustenka.
Jo nuomone, vienintelis būdas nugabenti grūdus į pasaulio rinkas – „sustabdyti karą ar bent jau nutraukti karo veiksmus Juodojoje jūroje“.
„rbc.ua“ primena, kad, gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų. Jų negalima išgabenti, kadangi Rusija apšaudo sausakrūvius laivus Juodojoje jūroje.
Parengta pagal ELTOS inf.