Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukrainoje pareikšti pirmieji kaltinimai už kolaboravimą su Rusija
Ukrainos generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad šalyje pirmajam asmeniui pareikšti kaltinimai už kolaboravimą su Rusijos kariuomene.
Pasak prokuratūros, Kramatorsko miesto gyventojas platformoje „TikTok“ pasidalijo vaizdo įrašu, „kuriame neigė, kad Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą ir ragino piliečius palaikyti neteisėtus šalies agresorės sprendimus ir veiksmus“.
Kaltinimai pareikšti pagal naują, kovo viduryje priimtą įstatymą, kuris už kolaboravimą su priešo pajėgomis numato nuo 10 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmes, o visi kaltais pripažįstami asmenys 15 metų negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.
Prokurorų teigimu, nuo šio teisės akto įsigaliojimo jau pradėta daugiau kaip 150 tyrimų dėl įtariamo kolaboravimo su Rusijos pajėgomis.
Ukrainoje taip pat priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už neteisėtą vaizdų, atskleidžiančių Ukrainos karių judėjimą, publikavimą.
Slovakija išsiunčia 35 Rusijos diplomatus
Slovakija trečiadienį paskelbė, kad remdamasi žvalgybos tarnybų duomenimis, nusprendė išsiųsti 35 Rusijos diplomatus.
Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Jurajus Tomaga sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo nuspręsta „35 žmonėmis sumažinti Rusijos ambasados Bratislavoje personalą“. „Apgailestaujame, kad po ankstesnių Rusijos diplomatų išsiuntimo serijų per pastaruosius dvejus metus Rusijos diplomatinė misija neparodė jokio susidomėjimo tinkamai veikti Slovakijoje“, – pridūrė J. Tomaga.
Irpinėje jau žuvo maždaug 200–300 civilių
Tiek žuvo gyventojų, kol šis Ukrainos miestas buvo išlaisvintas nuo Rusijos karių, miesto merą Oleksandrą Markušyną cituoja agentūra „Reuters“.
O. Markušynas dar pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos visiškai atsiėmė šio miesto, kuris buvo tapęs karštuoju kautynių tašku, kontrolę.
Meras per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją nurodė, kad Irpinėje iki šiol žuvo apie 50 Ukrainos karių, kai kurių jų kūnai tebėra įstrigę po pastatų griuvėsiais. Pasak O. Markušyno, miestas visą naktį buvo apšaudomas Rusijos kariuomenės.
Savo namus jau paliko ketvirtadalis visų ukrainiečių
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių, praneša BBC.
Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.
Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.
Veržimasis į Kyjivą sustabdytas tik laikinai
Ukrainos generalinis štabas nesitiki plataus masto rusų pajėgų pasitraukimo iš teritorijų netoli sostinės Kyjivo. Priešas dėl savo nuostolių tikriausiai tik „laikinai atsisakė tikslo blokuoti Kyjivą“, – trečiadienio vidudienį pareiškė Generalinis štabas. Rusijos daliniai persigrupuoja ir dabar telkia dėmesį į puolimą Ukrainos rytuose ir pietuose.
Patvirtintas dalinis rusų pajėgų išvedimas iš Brovarų, esančių į rytus nuo milijoninio Kyjivo. Po pokalbių su Ukraina antradienį Rusija paskelbė mažinsianti karinius veiksmus prie Kyjivo ir Černihivo.
Duomenų apie karinius veiksmus nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Tai galioja ir Ukrainos generalinio štabo informacijai, esą Rusija telkia pajėgas uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę. Šioje teritorijoje nuo branduolinės nelaimės 1986 metais vis dar smarkiai padidėjusi radiacija. Zona nuo pirmųjų karo dienų yra Rusijos rankose.
Kremlius teigia, kad Rusijos ir Ukrainos derybose nebuvo nieko „perspektyvaus“
Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule.
„Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai“ vertina tai, jog Kyjivas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.
„Dar reikia daug nuveikti“, – sakė D. Peskovas. „Kruopščiai vengiame daryti pareiškimus tais klausimais“, kurie aptariami derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, pridūrė jis.
Po antradienį Stambule vykusių derybų, kurias pagrindinis Maskvos derybininkas apibūdino kaip „reikšmingas“, Rusija sakė sumažinsianti savo karinį aktyvumą netoli Ukrainos sostinės Kyjivo ir šiaurinio Černihivo miesto. Tačiau trečiadienį Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo Černihivą, nepaisant ankstesnių Maskvos tvirtinimų.
Rusija ne atsitraukia nuo Kyjivo, o keičia pajėgų pozicijas
Rusija perkėlė „nedidelį skaičių“ savo pajėgų prie Kyjivo, bet neatsitraukia ir gali ruoštis „dideliam puolimui“ kitur Ukrainoje, antradienį pranešė Pentagonas.
„Dabar matome nedidelį skaičių pajėgų, kurios traukiasi nuo Kyjivo“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. Jis kalbėjo praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas pareiškė, jog Maskva mažina kovų aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą mastą. Jis tai pasakė paskelbus, kad per taikos derybas Stambule pasiekta pažangos.
„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė J. Kirby. – Matėme tik nedidelį jų skaičių pasitraukiant nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę“.
„Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą“, – sakė Pentagono atstovas, tačiau „tai nereiškia, kad pavojus Kyjivui praėjo“. „Nesame pasirengę to vadinti atsitraukimu ar net išėjimu“, – sakė jis. „Manome, kad jie tikriausiai persigrupuoja nukreipdami prioritetą kitur. Turime būti pasirengę stebėti didelį puolimą prieš kitas Ukrainos sritis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „didina puolimą“ atsiskyrusiame Donbaso regione.
Baltieji rūmai taip pat skeptiškai sutiko pranešimą. „Turėtume aiškiai matyti tikrovę, kas vyksta vietoje, ir niekas neturėtų būti apkvailintas Rusijos pranešimų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield. Paklausta, ar planuojamas sankcijų atšaukimas mainais į pažangą, K. Bedingfield atsakė nematanti, kad Rusijos veikla šiuo metu nusipelno morkos, tad „kol kas visą dėmesį sutelkėme į lazdą“, pridūrė ji.
Teigiami signalai derybose nenutildė Rusijos artilerijos
Ukrainos gynyba tebėra pagrindinis Kyjivo prioritetas, nepaisant tam tikros pažangos derybose su Rusija, antradienio vakarą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų“, – kalbėjo V. Zelenskis apie požymius, kad Rusija švelnina Ukrainos sostinės apgultį. „Priešas vis dar yra mūsų teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame „Telegram“.
Jis sakė, kad Ukrainos miestai ir toliau bus apgulti bei apšaudomi, tad Ukrainos kariuomenė yra „vienintelė mūsų išlikimo garantija“. Kyjivas neturi pagrindo tikėti valstybės, kuri ir toliau siekia Ukrainos „sunaikinimo“, atstovų žodžiais, sakė V. Zelenskis. „Ukrainiečiai nėra naivūs“, – pridūrė jis.
Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos dalinis pasitraukimas iš frontų į šiaurę nuo sostinės Kyjivo iš tikrųjų buvo karių rotacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad plano apsupti Kyjivą atsisakoma.
Rusijos kariuomenė atitraukė kelis dalinius nuo Kyjivo ir Černihivo apylinkių, tačiau taip pat buvo ženklų, kad šie daliniai bus panaudoti kitur Rytų Ukrainoje, sakoma generolų kasdieniame pranešime.
Parengta pagal ELTA inf.