Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Vykstant Rusijos ir Ukrainos pokalbiams apie karo užbaigimo būdus jokios detalės neskelbiamos
Rusijos ir Ukrainos derybininkai planuoja „dirbti visą dieną“, šalims siekiant susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos invaziją, sako svarbus Ukrainos politikas.
Oficialių delegacijų susitikimas truko pusantros valandos, tada jos išsiskirstė konsultuotis darbo grupėse, sakė valdančiosios „Tautos tarno“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija, komentuodamas laikraščiui „Ukrayinska Pravda“.
Jokių pokalbių detalių jis nepateikė.
Ukraina ragina Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ sprendžiant konfliktą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Kiniją atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant Kyjivo ir Maskvos konfliktą.
„Mes pritariame Pekino pozicijai dėl būtinybės rasti politinį karo prieš Ukrainą sprendimą ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiose pastangose“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.
Šis raginimas nuskambėjo Kyjivui praėjusią savaitę paraginus Pekiną pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.
Kinija, kaip ir Rusija, priešiškai nusistačiusi Jungtinių Valstijų atžvilgiu ir tyli dėl V. Putino veiksmų Ukrainoje. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo Kinijos kolegą Xi Jinpingą, kad Pekinas sulauks „padarinių“, jei teiks materialinę paramą Maskvai.
Kinijos ambasadorius JAV sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nesiunčia Rusijai ginklų, kad jie būtų panaudoti Ukrainoje, tačiau visiškai neatmetė tokios galimybės, kad Pekinas ateityje gali tai daryti. Kitos Vakarų šalys taip pat ragino Kiniją pasmerkti V. Putino veiksmus Ukrainoje.
Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. ukrainiečių
Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių, beveik 80 proc. jų – vyrai.
Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Lvive pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
„Nuo vasario 24 d. iki šiandien į šalį įvažiavo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių. 75-80 proc. jų – vyrai“, – sakė pareigūnas.
Anot A. Demčenkos, pasieniečiai ne visų klausia, kodėl jie grįžta į Ukrainą. „Bet dauguma jų patys aiškiai pareiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali likti nuošalyje ir ketina stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas, jungtis prie teritorinės gynybos ar kitais jiems prieinamais būdais prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – pabrėžė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas.
V. Zelenskis ragina Europą visiškai nutraukti prekybą su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos šalių lyderius visiškai nutraukti prekybą su Rusija, kad Maskva pajustų spaudimą sustabdyti savo pradėtą karą.
„Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo ginklų. Jokių eurų okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Neeksportuokite jiems savo prekių. Atsisakykite energetikos išteklių. Darykite spaudimą, kad Rusija pasitrauktų iš Ukrainos“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
Kyjive vėl įvedama komendanto valanda
Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad mieste vėl įvedama komendanto valanda.
V. Klyčko tinkle „Telegram“ parašė, kad ji prasidės 20 val. pirmadienį ir tęsis iki 7 val. ryto trečiadienį.
Berdiansko uostamiestyje pradingo penki kviečius gabenę laivai
Ukrainos Berdiansko uostamiestyje pradingo penki kviečius gabenę krovininiai laivai, skelbia laikraštis „Ukrainskaja Pravda“.
Anot laikraščio, jie paskutinį kartą pastebėti tempiami Rusijos laivų. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.
Berdianską šiuo metu kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Šis miestas išsidėstęs netoli apgulto Mariupolio.
J. Bidenas šią savaitę atvyks į Lenkiją
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyks į Lenkiją, kur susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir aptars Rusijos invaziją į Ukrainą, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas aptars, kaip JAV kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, kurią sukėlė nepagrįstas ir neišprovokuotas Rusijos karas Ukrainoje“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki pranešime.
Pareiškime priduriama, kad J. Bideno kelionė įvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G7) ir Europos Sąjungos lyderiais.
„Ši kelionė bus skirta toliau telkti pasaulio šalis siekiant palaikyti Ukrainos žmones ir pasipriešinti prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą“, – apie J. Bideno kelionę į Europą kalbėjo J. Psaki.
„Tačiau į Ukrainą vykti neplanuojama“, – pridūrė ji.
JAV viceprezidentė Kamala Harris anksčiau šį mėnesį Varšuvoje taip pat susitiko su A. Duda ir abu pasmerkė Rusijos karinius veiksmus, ypač prieš civilius gyventojus.
Šis susitikimas įvyko netrukus po to, kai JAV atmetė netikėtą Lenkijos pasiūlymą siųsti naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per JAV oro pajėgų bazę, sakydamos, kad pasiūlymas kelia „rimtą susirūpinimą“ visam NATO aljansui.
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad apie 10 mln. ukrainiečių paliko savo namus, ir maždaug trečdalis jų išvyko į užsienį, daugiausia į Lenkiją.
Prancūzija įšaldė 850 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto
Prancūzija įšaldė apie 850 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto, pranešė prancūzų ekonomikos ministras Bruno Le Maire.
B. Le Maire sekmadienį sakė radijo stočiai RTL, kad buvo įšaldyta 539 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto, privačiose sąskaitose Prancūzijos bankuose įšaldyta dar 150 mln. eurų ir areštuotos dvi 150 mln. eurų vertės jachtos.
Prancūzija įsteigė darbo grupę, kurios tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos oligarchams ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiojo rato žmonėms. Jai pavesta surasti jų turtą Prancūzijoje ir nustatyti bankų sąskaitų, prabangių vilų ir jachtų savininkus. Šis procesas sudėtingas, nes tapatybėms paslėpti naudojama daugybė fiktyvių įmonių.
Po nuotėkio chemijos gamykloje ukrainiečiams nurodyta būti slėptuvėse
Ukrainos šiaurinio Novoselycos miesto gyventojai turėtų slėptis slėptuvėse po to, kai netoliese esančioje chemijos gamykloje įvyko amoniako nuotėkis, pirmadienį sakė pareigūnas, regione besitęsiant intensyviems mūšiams su Rusijos pajėgomis.
Sumų regiono gubernatorius Dmytro Žyvyckis sakė, kad „Sumychimprom“ gamykloje, kurioje gaminamos trąšos, įvyko „amoniako nuotėkis“, paveikęs 2,5 km spinduliu esančią teritoriją.
Incidento mastas ir priežastis iš karto nebuvo žinomi, tačiau gyventojams buvo liepta slėptis rūsiuose arba žemesniuose pastatų aukštuose, kad išvengtų poveikio.
„Amoniakas yra lengvesnis už orą, todėl reikėtų slėptis slėptuvėse, rūsiuose ir žemesniuose aukštuose“, – „Telegram“ žinutėje teigė D. Žyvyckis.
Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos, o dėl vyraujančių vėjų netoliese esančiam Sumų miestui, kuriame prieš karą gyveno apie 250 tūkst. gyventojų, tiesioginio pavojaus nėra.
Sumuose, esančiuose maždaug už 350 km į rytus nuo Kijevo, kelias savaites vyko įtempti mūšiai.
Pastarosiomis dienomis Rusijos vyriausybė skleidė dezinformaciją apie tai, kad Ukraina rengiasi panaudoti savadarbius cheminius ginklus ir rengia slaptą masinio naikinimo ginklo programą.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį vakare pareiškė, kad „nacionalistai“ „užminavo“ amoniako ir chloro saugyklas „Sumychimprome“, „turėdami tikslą masiškai apnuodyti Sumų srities gyventojus, jei į miestą įžengtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai“.
Ukraina atmetė Rusijos ultimatumą Mariupoliui pasiduoti
Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti apgultą Mariupolio uostamiestį Rusijos pajėgoms, pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja.
„Negali būti jokių kalbų apie ginklų sudėjimą. Apie tai jau informavome Rusiją“, – laikraščiui „Ukrainska pravda“ sakė Iryna Vereščuk.
„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų ėmimo situacija“, – pridūrė ji apie šį reikalavimą.
Vėlų sekmadienio vakarą Rusija pateikė ultimatumą ir paragino miesto gynėjus pasiduoti iki pirmadienio 5 val. ryto.
„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus, užsienio samdinius nutraukti karo veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarta su Ukrainos puse, vykti į Kyjivo kontroliuojamas teritorijas“, – sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jei bus susitarta dėl pasidavimo, ji atidarys humanitarinius koridorius, kad gyventojai galėtų išvykti iki 10 val. ryto.
Ji teigė, kad kontrolės punktuose laukia „patogūs autobusai“, kuriais pabėgėliai bus vežami į įvairias paskirties vietas, ir kad visi atvykstantys į Rusiją gaus tris karštus patiekalus per dieną ir visą parą teikiamą medicininę pagalbą.
Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje, sakoma pranešime, „dabar atvirai kalbantys apie visus Mariupolio valdžios įvykdytus masinius žiaurumus ir nusikaltimus“.
Tačiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše I. Vereščiuk sakė, kad rusai „ir toliau elgiasi kaip teroristai“.
„Jie sako, kad sutarta dėl humanitarinio koridoriaus, o ryte bombarduoja evakuacijos vietą“, – sakė ji.
Mariupolio pareigūnai teigė, kad okupantų kariai taip pat prievarta išvežė apie tūkstantį gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus – t .y. galimai įvykdė karo nusikaltimą.
I. Vereščuk komentaruose laikraščiui „Ukrainska pravda“ teigė, kad vaikai „grobiami“ iš vaikų namų.
„Kad suprastumėte: 350 vaikų prievarta išvežami į Rusiją, neleidžiant mums jų pasiimti, – sakė ji. – Mes aiškiai prašome: duokite mums koridorių, ir rašome, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iš karto išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai yra terorizmas“.
Ukraina teigia, kad Rusijos karinės oro pajėgos ėmėsi naujos atakų strategijos
Ukrainos kariuomenė teigia, kad po pirminių nuostolių Rusijos karinės oro pajėgos pakeitė savo atakų strategiją.
„Per 25 dienas Rusijos okupantai patyrė didelių nuostolių tiek ant žemės, tiek ore – 96 lėktuvai, 118 sraigtasparnių ir dešimtys sparnuotųjų raketų bei dronų“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Pasak jo, reaguojant į šiuos nuostolius, jau dvi dienas ryškėja nauja strategija, pagal kurią dažniau naudojami žvalgybiniai dronai, kad būtų galima stebėti raketų atakų rezultatus.
Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Parengta pagal ELTA inf.